Rusijos prezidentas V.Putinas sekmadienį pareiškė, kad 775 žmonės, dirbantys JAV diplomatinėse atstovybėse šioje šalyje, nebegalės toliau dirbti. Jis taip pat perspėjo, kad Maskvos ir Vašingtono ryšiai ilgam pablogės, JAV Kongresui pritarus naujoms sankcijoms Kremliaus atžvilgiu.
Maskvos reikalavimu, Vašingtonas iki rugsėjo 1-osios savo diplomatinių atstovybių darbuotojų skaičių sumažintų iki 455 žmonių. Jų turėtų likti tiek pat, kiek JAV dirba Rusijos diplomatinio korpuso darbuotojų ir jų pagalbininkų.
Kasa naują karo kirvį?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė R.Urbonaitė sako, kad dabartinėmis aplinkybėmis Rusijai, panašu, nelieka nieko kito, kaip grįžti į konfrontaciją su JAV, o viduje toliau vystyti JAV kaip pagrindinio priešo koncepciją.
„Jau seniai sakiau, kad veikiausiai ši koncepcija neišnyks, nes rusams reikia to priešo, o geresnio priešo nei JAV nesugalvosi. Taigi, manau, retorinio pasikandžiojimo dar tikrai bus, galime matyti pasibadymą Jungtinių Tautų Saugomo Taryboje, ką dažnai ir matome. Klausimas, kaip klostysis santykiai dėl situacijos Sirijoje, jei JAV imsis kažkokių naujų iniciatyvų.
Taigi tai bus grįžimas į priešpriešą, nuolatinį to eskalavimą, bet ar tai išaugs į kažkokius rimtesnius susidūrimus, abejoju, vargu ar kažko daugiau nei retorinių pasikandžiojimų rusai gali imtis“, – kalba R.Urbonaitė.
Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius politologas R.Vilpišauskas sako, kad, nors tokiu žingsniu Rusija tariasi parodžiusi esanti lygiavertė galia JAV, tačiau pasiliko galimybę palaikyti santykius su D.Trumpu.
„Sutinku su tais, kurie sako, kad kažkaip Rusijos prezidentui sureaguoti į Kongrese priimtą sprendimą dėl sankcijų sugriežtinimą reikėjo. Visų pirma todėl, kad parodytų savo šalies gyventojams, jog Rusija yra lygiavertė galia JAV. Kita vertus, stengiamasi visiškai neuždaryti durų galimam bendradarbiavimui su JAV prezidentu, nes JAV prezidento nuostatos, kaip toliau turėtų plėtotis šių šalių santykiai ir būti sprendžiamos problemos kituose pasaulio regionuose, nėra iki galo aiškios. Kol kas apie radikalų santykių pablogėjimą būtų ankstyva kalbėti.
Tačiau nemažai žmonių pozicijose, susijusiose su santykių su Rusija, Ukrainos, užsienio politikos reikalais Trumpo administracijoje pasižymi griežtu požiūriu Rusijos atžvilgiu. Spėčiau, kad Rusijos interesas galėtų būti atskirti JAV prezidentą, bendrauti su juo tiesiogiai ar per šeimos narius ir mėginti mažinti pareigūnų, atsakingų už šio regiono reiklų kuravimą, įtaką užsienio JAV politikai“, – sako R.Vilpišauskas.
Viltys dužo rekordiškai greitai ar niekas dar neprarasta?
Pasak R.Urbonaitės, toks posūkis JAV ir Rusijos santykiuose – nieko naujo: ne viena administracija turėjo iliuzijų pagerinti šalių santykius, kurios buvo bevaisės.
„Šį kartą tai, panašu, įvyko greitai. Tiesa, viešojoje retorikoje visi turbūt pasakys, kad tuos santykius reikėtų kažkaip normalizuoti, tačiau šios dvi valstybės nei pasiruošusios draugystei, nei ji yra įmanoma.
Tai, kas vyksta Baltijos valstybėse, rodo, kad situacija eina mums naudinga linkme, mes tikrai galime sakyti, kad saugumo lygis jautriame saugumo prasme regione didėja, ir Rusija tikrai nėra patenkinta tuo, kas vyksta. Taigi jokio čia puikaus klestinčio romano tikrai nebus, šiandien tam prielaidų tiesiog nėra“, – teigia politologė.
Tačiau R.Vilpišauskas neatmeta galimybės, kad V.Putino viltys susitarti su D.Trumpu dar nedužo į šipulius.
„Prisimenant prezidento rinkimų kampaniją, Rusijos vadovo reakciją į ją ir rinkimų rezultatus, gana aiškiai matėsi, kad jo preferencija buvo D.Trumpo pergalė. Tačiau kol kas anksti kalbėti, ar jo viltys dėl galimų susitarimų su D.Trumpu pasiteisino ar ne, nes kol kas nėra iki galo aišku, ko siekia ir kokiomis nuostatomis vadovaujasi D.Trumpas, spręsdamas JAV užsienio politikos klausimus. Jo pozicija yra sunkiai prognozuojama, tai matėme ne kartą.
Tiesa, kol kas, kalbant ne apie retoriką, o konkrečius veiksmus, JAV karinių pajėgų dislokavimas mūsų regione ir išlaidos gynybai, susijusios su NATO reikalais, rodo gana didelį dėmesį šio regiono klausimams. Kaip ir pats D.Trumpas sakė Varšuvoje, svarbu vertinti veiksmus, o ne žodžius“, – sako jis.
