Anksčiau neatskleistas gruodžio 16 d. Saudo Arabijoje įvykęs nacionalinio saugumo patarėjų susitikimas buvo surengtas po didesnių, viešai paskelbtų susitikimų, kuriais siekta pasipriešinti Maskvos bandymams suskaldyti Ukrainą ir jos sąjungininkes ir parodyti jas kaip nenorinčias derėtis dėl karo pabaigos.
Slaptumu iš dalies siekta, kad šalys dalyvės jaustųsi patogiau prisijungdamos, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“. Mažesnis formatas leido laisviau ir atviriau aptarti vadinamąją Ukrainos taikos formulę ir planus, kaip tęsti šį procesą, taip pat galimo bendradarbiavimo su Rusija ateityje principus.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais, artėjant tretiesiems Rusijos invazijos metams, sąjungininkų pastangos sulėtėjo. JAV ir Europos Sąjungoje daugiau kaip 100 mlrd. JAV dolerių vertės gyvybiškai svarbi pagalba įstrigo Vašingtono ir Briuselio patvirtinimo procesuose, o Ukrainos kontrpuolimas praėjusiais metais nesugebėjo pasiekti didesnio proveržio mūšio lauke.
Tuo tarpu kai kurios ES valstybės nevykdo savo pažadų suteikti Kyjivui daugiau ginklų ir artilerijos amunicijos tuo metu, kai Ukraina patiria pakartotines Rusijos raketų atakas. Izraelio ir „Hamas“ karas taip pat pakurstė nesutarimus su pasaulio Pietų šalimis.
Nedidelė pažanga
Rijade vykusiame susitikime nebuvo pasiekta jokios didelės pažangos, teigia su posėdžiu susipažinę žmonės, kurie prašė neskelbti jų pavardžių, kad galėtų aptarti neviešus klausimus. Pasak jų, Ukraina ir jos G-7 sąjungininkės ir toliau priešinosi pasaulio Pietų šalių raginimams tiesiogiai bendrauti su Rusija.
Maskva pasmerkė sąjungininkų pastangas, į kurias Rusija nebuvo pakviesta, kaip farsą, teigia „Bloomberg“.
Nors aukščiausi pareigūnai iš Indijos, Saudo Arabijos ir Turkijos dalyvavo gruodžio mėn. Rijade vykusiame susitikime, kitos didžiosios pasaulio Pietų šalys, kurios buvo atvykusios į kai kurias ankstesnes didesnes sesijas, konkrečiai Kinija, Brazilija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, savo atstovų neatsiuntė, sakė šaltiniai.
Daugelis dalyvaujančių šalių mano, kad Pekinas gali daryti įtaką Maskvai, atsižvelgiant į glaudžius abiejų šalių ryšius. Brazilija, kuri pirmininkauja šių metų G-20 valstybių grupei, pateikė raštišką pareiškimą.
Kyjivas ir jo G-7 sąjungininkės dar kartą patvirtino savo požiūrį, kad „teisingos taikos“ susitarimas turi būti gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą, ir teigė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslai nepasikeitė ir kad jis nerodė jokių ženklų, jog rimtai norėtų esminių derybų, bei nesilaikė ankstesnių susitarimų. Sąjungininkai aiškiai pareiškė, kad ir toliau rems Ukrainą, o ES ir JAV sakė esančios įsitikinusios, kad bus susitarta dėl paramos paketų.
Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovai atsisakė komentuoti. Ukrainos ir Saudo Arabijos vyriausybės iš karto neatsakė į prašymus pateikti komentarus.
Tolesni veiksmai
Ukraina ir jos sąjungininkės suplanavo dar vieną platesnės grupės susitikimą Šveicarijoje kitą savaitę prieš Pasaulio ekonomikos forumą Davose ir pakvietė daugiau kaip 100 šalių, sakė minėti asmenys. Ankstesnės sesijos buvo surengtos Kopenhagoje, Džedoje ir Maltoje praėjusiais metais.
Kyjivas nori šių metų pradžioje surengti vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą ir juo pasinaudoti kaip atspirties tašku, kad būtų parengtas planas, grindžiamas suderintais principais bet kokioms būsimoms deryboms su Maskva.
Kai kurios šalys mano, kad artimiausiais mėnesiais rengti vadovų lygmens aukščiausiojo lygio susitikimą yra per anksti, o kitos nori nedelsiant įtraukti Rusiją į šį procesą.
Gruodžio mėn. pradžioje V.Putinas lankėsi Saudo Arabijoje, kur surengė plataus masto derybas – tai buvo reta kelionė į užsienį, vykstant tarptautinei izoliacijai, kurią sukėlė jo invazija.
Vienas Kremliui artimas asmuo praėjusių metų pabaigoje užsiminė, kad buvo užmegzti tam tikri kontaktai, kurių metu domėtasi paliaubų susitarimu, tačiau nepateikė jokių detalių. Jokio patvirtinimo apie tai nebuvo, o Ukraina ir jos sąjungininkai įtaria, kad bet kokie tokie ryšiai yra nenuoširdus Kremliaus triukas, kuriuo siekiama susilpninti paramą Kyjivui ir laimėti laiko.
V.Putinas išreiškė norą užbaigti konfliktą, bet „tik mūsų sąlygomis“. Tarp jo keliamų sąlygų buvo Volodymyro Zelenskio vadovybės nušalinimas ir didžiulis Ukrainos gynybinių pajėgumų sumažinimas.
„Taika ateis, kai pasieksime savo tikslus, – sakė V.Putinas gruodžio mėn. pabaigoje vykusiame žiniasklaidos renginyje. – Tai reiškia Ukrainos denacifikaciją, demilitarizaciją ir jos neutralų statusą.“
Rusijos kariuomenės išvedimas iš Ukrainos teritorijos yra pagrindinis Ukrainos taikos formulės ramstis. Kiti punktai apima deportuotų vaikų ir karo belaisvių grąžinimą, taip pat maisto ir energetikos saugumo užtikrinimą.
Visi Rijado diskusijų dalyviai pripažino Ukrainos teisę gintis ir sutarė, kad reikia laikytis pagrindinių Jungtinių Tautų principų, įskaitant pagarbą valstybių teritoriniam vientisumui, ir tarptautinės teisės.
