„Senu kvailiu“ 70-metį JAV prezidentą išvadinęs Kim Jong Unas, gąsdinęs Amerikos miestus, kad jo raketos gali pasiekti ir sunaikinti milijonus, dabar turi unikalią galimybę pasijusti kaip lygus su lygiu.
Šį susitikimą istoriniu verčia ne tik tai, kad pagaliau susitiks JAV ir Šiaurės Korėjos lyderiai, bet ir tai, kad šie lyderiai dar prieš pusmetį grasino vienas kitam ir tyčiojosi iš vienas kito išvaizdos bei amžiaus.
Kai D.Trumpas ir Kim Jong Unas susitiks prabangiame Singapūro viešbutyje, jų pozicijos vis dar liks tos pačios. Ekspertams tenka tik spėlioti, kokia bus šio istorinio įvykio baigtis.
Raketų bandymai
Beveik prieš metus, antrąjį 2017 metų birželio mėnesio savaitgalį, Šiaurės Korėjos oficialus dienraštis „Rodong Sinmun“ pranešė, kad Pchenjanas pabaigė darbus ir jau arti galimybės paleisti ilgo nuotolio raketą, kuri pasiektų Amerikos krantus.
Praėjus kelioms savaitėms, amerikiečiams švenčiant Liepos 4-ąją, Nepriklausomybės dieną, Šiaurės Korėja atliko pirmą sėkmingą tarpžemyninės balistinės raketos bandymą.
Per kitus penkis mėnesius Pchenjanas atliko dar šešis sėkmingus raketų paleidimo bandymus, nuolat įgeldamas ir pagrasindamas JAV.
Bet jei raketų bandymai atskleidė kaip niekada agresyvią Pchenjano poziciją Vakarų atžvilgiu, tai dialogas su Pietų Korėja pirmą kartą tapo tikrove.
Atšilo santykiai tarp Seulo ir Pchenjano
Šių metų sausio mėnesį prasidėjęs šiltesnis bendravimas buvo vainikuotas bendro dalyvavimo žiemos olimpinėse žaidynėse ir Kim Jong Uno sesers Kim Yo Jong vizito.
Balandžio mėnesį įvyko dar labiau neįtikimas dalykas – Kim Jong Unas susitiko su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu. Šiame susitikime buvo gausu simbolinių gestų, kurie turėjo patikti D.Trumpui. Ekspertų manymu, Šiaurės ir Pietų Korėjos vadovų susitikimas tapo savotiška repeticija, kuri turėjo įtikinti Vašingtoną, kad Pchenjanas pasiruošęs keistis.
Dabar viskas bus skandalingojo JAV lyderio rankose. D.Trumpas nuo pat kadencijos pradžios negailėjo pajuokų ir griežtų žodžių Šiaurės Korėjai. Bet kai kurių manymu, būtent griežta JAV prezidento pozicija ir grasinimai atvedė Kim Jong Uną prie derybų stalo.
Buvęs amerikiečių diplomatas Williamas Courtney teigė, kad žvelgiant iš perspektyvos, aštri D.Trumpo retorika „tikriausiai buvo teisingas dalykas“.
„Mano spėjimas būtų, kad Šiaurės Korėjos atvirumas buvo lemtas Trumpo administracijos ir asmeniškai paties Trumpo spaudimo“, – svarstė jis. „Šiaurės Korėja tikriausiai suprato, kad Vašingtonas svarsto realius karinių veiksmų scenarijus“, – kalbėjo W.Courtney, primindamas JAV prezidento pažadą atsakyti „ugnimi ir įsiūčiu“.
Tiesa, tikrąja Šiaurės Korėjos nerimo priežastimi gali būti ne Trumpo įtūžis, o Vašingtono pritaikytos sankcijos Kinijos ir Rusijos kompanijoms, kurios iki šiol padėdavo Pchenjanui plauti nelegaliai uždirbtus pinigus ir samdė šios šalies darbuotojus darbams savo valstybėse.
Vienas iš Kim Jong Uno tikslų Singapūre gali būti šių sankcijų sušvelninimas arba nutraukimas. Tuo metu D.Trumpas pagrindiniu klausimu nori paversti Pchenjano branduolinės programos nutraukimą. Bet priversti šiaurės korėjiečius persigalvoti šiuo klausimu iki šiol nepavyko jokiai JAV prezidento administracijai.
Kokie dviejų lyderių tikslai?
Trumpalaikiu laikotarpiu jie abu gali laimėti. Kim Jong Unas įgyvendins savo seną svajonę – sėsti ir derėtis su galingiausios pasaulio valstybės lyderiu kaip lygus su lygiu. Galima neabejoti, kad Šiaurės Korėjos propaganda pasinaudos tuo, šlovindama savo lyderio geopolitinius laimėjimus.
D.Trumpui šis žaidimas žymiai rizikingesnis. Kai kurių kritikų teigimu, jis jau pralaimėjo, sutikdamas derėtis su Kim Jong Unu be jokių šio pasižadėjimų. JAV prezidentui teks pasiekti konkrečių rezultatų ir parodyti, kad jo derybiniai sugebėjimai geresni nei iki šiol su Pchenjanu derėtis bandžiusių Amerikos lyderių.
JAV prezidentas gali išeiti iš šio susitikimo laimėtoju, jei užmegs asmeninį ryšį su Šiaurės Korėjos lyderiu ir įtikins šį, kad bendradarbiauti bei daryti tam tikras nuolaidas bus naudinga Pchenjano ateičiai.
Klausimų lieka žymiai daugiau nei atsakymų. Ar Kim Jong Unas ne tik norės nusileisti, bet ir laikysis susitarimų? Ar Trumpas atsisakys sankcijų politikos? Ar dvi egocentriškos asmenybės gebės rasti bendrą kalbą?
D.Trumpui gali tekti savo kailiu įsitikinti, kodėl prieš jį buvę Amerikos vadovai Šiaurės Korėjos klausimą galiausiai palikdavo neišspręsta ir sunkiai išpainiojama mįsle.
