Tokiu būdu Venesuelos prezidentas socialistas Nicolasas Maduro tapo dar labiau izoliuotas.
Didžiosios regiono valstybės Brazilija, Kolumbija, Čilė, Peru ir Argentina išreiškė palaikymą J.Guaido, pasiskelbusiam laikinuoju šalies vadovu. Opozicijos lyderis prezidentu pasiskelbė per didžiulį mitingą sostinėje Karakase, kuriame dalyvavo dešimtys tūkstančių jo šalininkų.
Tuo metu Kuba stojo ginti savo sąjungininko socialisto ir išreiškė „solidarumą“ su N.Maduro. Meksika savo ruožtu išreiškė jam santūrų palaikymą.
J.Guaido sulaukus didžiulio tarptautinio palaikymo, buvo drastiškai padidinti politiniai statymai šioje naftos turtingoje valstybėje, kuri prezidentaujant N.Maduro smarkiai nuskurdo.
N.Maduro išlaikyti valdžią padėjo kariškiai, be to, jis yra Rusijos sąjungininkas. Pastaroji praėjusį mėnesį pasiuntė į Venesuelą dalyvauti oro pajėgų pratybose du strateginius bombonešius. Prieš pratybas N.Maduro surengė vizitą į Maskvą, kur jį priėmęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išreiškė palaikymą Karakaso socialistų vyriausybei.
Praėjus kelioms minutėms po J.Guaido pareiškimo JAV prezidentas Donaldas Trumpas pripažino jį laikinuoju šalies vadovu. D.Trumpas taip pat pareiškė, kad J.Guaido vadovaujamas Nacionalinis Susirinkimas yra „vienintelė teisėta valdžios šaka, deramai išrinkta Venesuelos žmonių“.
„Venesuelos žmonės drąsiai pasisakė prieš N.Maduro bei jo režimą ir pareikalavo laisvės ir teisės viršenybės“, – sakė D.Trumpas.
Jungtinės Valstijos pareiškė, jog yra pasirengusios panaudoti visas priemones, jei N.Maduro mėgins pažaboti opoziciją, leisdamos suprasti, kad neatmeta ir karinės jėgos panaudojimo galimybės.
N.Maduro į tai atsakė pareiškimu, kad nutraukia diplomatinius santykius su Vašingtonu. Tuo metu riaušių policija susirėmė su opozicijos šalininkais Karakase.
„Nešdinkitės! Palikit Venesuelą. Mes dar turime savigarbos, velniai griebtų!“ – sakė N.Maduro ir nurodė JAV diplomatams per 72 valandas išvykti iš šalies.
Tačiau J.Guaido socialiniame tinkle „Twitter“ į tai atsakė, kad jam vadovaujant Venesuela nori, kad amerikiečių diplomatai liktų šalyje.
JAV Valstybės departamentas savo ruožtu pareiškė, kad „buvęs prezidentas N.Maduro“ neturi įgaliojimų nutraukti šalių diplomatinius santykius.
„Jungtinės Valstijos nepripažįsta Maduro režimo Venesuelos vyriausybe“, – sakoma JAV valstybės departamento pranešime.
„Taigi, Jungtinės Valstijos nemano, kad buvęs prezidentas Nicolasas Maduro turi teisinius įgaliojimus nutraukti diplomatinius santykius su Jungtinėmis valstijomis ar paskelbti mūsų diplomatus nepageidaujamais asmenimis“, – priduriama jame.
Savo ruožtu N.Maduro pareiškė, kad JAV daro „didžiulę klaidą“, mėginamos primesti Venesuelai kitą prezidentą, ir išvardijo virtinę šalių, įskaitant Gvatemalą, Braziliją, Čilę ir Argentiną, kuriose per Šaltąjį karą su Vašingtono pagalba buvo nuverstos kairiosios vyriausybės arba pereita prie kariškių valdymo.
Didėjanti parama
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro, dalyvaujantis Šveicarijoje vykstančiame Davoso ekonomikos forume, tviteryje pareiškė, kad „Brazilija pripažįsta poną Juaną Guaido laikinuoju Venesuelos prezidentu“.
Jis pridūrė, kad „Brazilija politiškai ir ekonomiškai rems pereinamąjį procesą, kad į Venesuelą grįžtų demokratija ir socialinė santarvė“.
Sausį prie Brazilijos vairo stojęs kraštutinių dešiniųjų pažiūrų J.Bolsonaro, nuo pat savo kadencijos pradžios siekiantis plėtoti artimus santykius su D.Trumpo administracija, ne kartą žadėjo visais įmanomais būdais užginčyti N.Maduro valdžią.
Iš pradžių jis sakė esąs pasirengęs svarstyti idėją, kad Brazilijoje atsirastų JAV karinė bazė, tačiau šios minties jis atsisakė kilus brazilų karininkų nepasitenkinimui.
JAV sąjungininkės Kolumbijos prezidentas Ivanas Duque, irgi dalyvaujantis Davoso forume, žurnalistams sakė, kad jo šalis palaiko J.Guaido, ir pažadėjo „remti šį pereinamąjį procesą iki demokratijos, kad Venesuelos žmonės išsilaisvintų iš diktatūros“.
Kanados užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland išreiškė savo šalies „visišką paramą“ J.Guaido. Kanadiečių diplomatijos vadovė pridūrė: „Venesuelai tai svarbi diena, ir esu dėkinga už solidarumą Limos grupei, kad apie tai prabilo.“
11 iš 14 vadinamosios Limos grupės narių – Argentina, Brazilija, Kanada, Čilė, Kolumbija, Kosta Rika, Gvatemala, Hondūras, Panama, Paragvajus ir Peru – kiek vėliau paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pripažino J.Guaido laikinuoju Venesuelos prezidentu.
Trys šalys – Gajana, Sent Lusija ir Meksika – prie šio pareiškimo neprisidėjo. Meksika, vadovaujama kairiųjų pažiūrų prezidento Andreso Manuelio Lopezo Obradoro, laikosi nesikišimo principo.
Jungtinės Valstijos Limos grupei nepriklauso, tačiau ją remia. Limos grupė yra itin priešiškai nusiteikusi prieš N.Maduro ir laiko jį antidemokratišku.
Europos Sąjunga savo ruožtu nepripažino J.Guaido laikinuoju Venesuelos prezidentu, tačiau paragino šalyje surengti „laisvus ir patikimus rinkimus“.
„ES primygtinai ragina tuoj pat pradėti politinį procesą, kuris atvestų prie laisvų ir patikimų rinkimų, laikantis konstitucinės tvarkos“, – sakoma ES diplomatijos vadovės Federicos Mogherini pranešime.
Bendrija ir jos šalys narės „tebėra pasirengusios paremti demokratijos ir įstatymo viršenybės atkūrimą Venesueloje per patikimą taikų politinį procesą laikantis Venesuelos konstitucijos“, pridūrė F.Mogherini.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas tviteryje parašė besitikintis, kad „visa Europa vieningai rems demokratines jėgas Venesueloje“.
„Kitaip nei N.Maduro, parlamentinė asamblėja (Nacionalinis Susirinkimas), įskaitant Juaną Guaido, turi Venesuelos piliečių demokratinį mandatą“, – pridūrė D.Tuskas.
