JAV išgyvena krizę dėl kartą per šimtmetį atsiradusios politinės aklavietės

Ši jau tris dienas trunkanti aklavietė, kuri paralyžiavo žemųjų Kongeso rūmų darbą, regis, dar nežada baigtis.

K.McCarthy, mėgstamas savo partijos vadovybės, tačiau neturintis kraštutinių dešiniųjų palaikymo, padarė didelių nuolaidų, kad numalšintų maždaug 20-ies griežtosios linijos šalininkų maištą, blokuojantį jo siekį tapti vyriausiuoju šalies įstatymų leidėju.

Tačiau jo pastangos liko neišgirstos ir jam nepavyko įtikinti nė vieno persimetėlio respublikono per penkis balsavimo turus, surengtus ketvirtadienį, kol Atstovų Rūmai sutiko padaryti pertrauką iki penktadienio vidurdienio (19 val. Lietuvos laiku).

Paskutinis balsavimo etapas buvo iš viso 11-as per šią savaitę, Atstovų Rūmams pradėjus naują kadenciją su nedidele respublikonų dauguma. Nuo pilietinio karo laikų nė vienas pirmininko rinkimų turas nebuvo ilgesnis nei devyni balsavimai.

K.McCarthy buvo pažemintas dar prieš ketvirtadienio pralaimėjimus, nes per chaotiškas dvi paras nesugebėjo užsitikrinti posto, kiekvieną kartą pralaimėdamas demokratui Hakeemui Jeffriesui.

„Tikiuosi, kad šiandien Atstovų Rūmų respublikonai nutrauks kivirčus, sustabdys šmeižtą ir išdavystes, kad galėtume paremti Amerikos žmones“, – žurnalistams sakė H.Jeffriesas, kuriam taip pat trūksta reikiamos daugumos.

„Reuters“/„Scanpix“/Atstovų Rūmų daugumos lyderis Kevinas McCarthy

Vis labiau į neviltį puolantis K.McCarthy naktį peržengė vieną iš savo raudonų linijų – jis sutiko sumažinti slenkstį, reikalingą balsavimui dėl pirmininko atstatydinimo, iki vos vieno nario ir taip pakenkė savo paties galimybėms ilgai eiti pareigas.

57-erių politikas taip pat pasiūlė savo oponentams iš dešiniojo sparno daugiau galių, susijusių su balsavimo eiga, balsavimą dėl kadencijų apribojimų ir įsipareigojimą nustoti remti nuosaikiuosius prieš kraštutinių dešiniųjų pirminius kandidatus saugiose respublikonų vietose.

Būgštavimai dėl nacionalinio saugumo

Atstovų Rūmų darbas negali vykti be pirmininko, o tai reiškia, kad išrinktieji įstatymų leidėjai turi tęsti balsavimą, kol kas nors laimės daugumą.

Jie taip pat gali apsvarstyti galimybes pakeisti taisykles, pagal kurias laimėtų daugiausiai balsų, o ne absoliučią daugumą surinkęs kandidatas, bet tai yra rizikinga strategija, atsižvelgiant į tai, kad demokratų lyderis iki šiol laimėjo visus turus, o respublikonų balsai pasiskirstė tarp kelių kandidatų.

Kol nepaaiškės nugalėtojas, rūmai negalės prisaikdinti naujų narių, steigti komitetų, priimti teisės aktų ir pradėti tyrimų, kuriuos respublikonai žadėjo atlikti dėl prezidento Joe Bideno.

Trys respublikonų įstatymų leidėjai, turintys vadovauti nacionalinio saugumo komitetams, ketvirtadienį atvirame laiške taip pat įspėjo, kad šiuo metu Atstovų Rūmai negali vykdyti Pentagono ar žvalgybos bendruomenės priežiūros.

„Negalime leisti, kad asmeninė politika keltų pavojų Jungtinių Valstijų saugumui ir apsaugai“, – sakė jie.

Epizodinis D. Trumpo pasirodymas

Vienintelis reikšmingas pokytis per 11 balsavimo turų buvo Donaldo Trumpo, kuris siekia grįžti į Baltuosius rūmus ir neturi ambicijų užimti pirmininko postą, pasirodymas (bent jau jo dvasia).

Floridos respublikonas Mattas Gaetzas anksčiau ketvirtadienį balsavo už buvusią televizijos realybės šou žvaigždę ir netgi iškėlė jo kandidatūrą, ir balsavo už jį galutiniame balsavime.

76-erių buvęs prezidentas akivaizdžiai džiaugėsi tokiu dėmesiu, ir paskelbė nepagarbią nuotrauką, kurioje jis, sėdėdamas pirmininko kėdėje, per metinį kreipimąsi į tautą rodo liežuvį J.Bidenui.

Tačiau du M.Gaetzo balsai buvo vienintelė D.Trumpo sulaukta parama, o Atstovų Rūmų pirmininko rinkimus apėmusi krizė laikoma dar vienu jo įtakos mažėjimo ženklu, nes trečiadienį jo K.McCarthy išsakyta parama visiškai neišjudino situacijos.

K.McCarthy sąjungininkai vis dar tikėjosi, kad jam pavyks užsitikrinti postą, o tai rodo, kad artimiausiomis valandomis gali būti sudarytas susitarimas, pagal kurį nepalaikantieji K.McCarthy grįžtų į komandą.

Tačiau ženklai nebuvo džiuginantys, nes 21 iš 221 K.McCarthy kolegų respublikonų pasisakė prieš jį per kiekvieną ketvirtadienio balsavimą – tiek pat, kiek ir per visus tris trečiadienio balsavimus, o jis gali sau leisti netekti tik keturių balsų.

Daugeliu atveju K.McCarthy kritikai neturi konkrečių priekaištų jo vykdomai politikai, bet teigia, kad jis yra nepatikimas, neturintis politinės filosofijos ir motyvuotas tik valdžios troškimo.

Tuo tarpu jo sąjungininkai baiminasi, kad rizikinga strategija nusileisti kraštutiniam partijos sparnui galiausiai papiktins nuosaikiuosius.