Šią poziciją J.Bideno administracija išsakė po ketverių Donaldo Trumpo prezidentavimo metų, per kuriuos Jungtinės Valstijos pritarė Izraelio veiklai okupuotose palestiniečių žemėse.
D.Trumpo administracijos valstybės sekretorius Mike'as Pompeo baigdamas kadenciją apsilankė žydų nausėdijoje Vakarų Krante ir tapo pirmuoju tai padariusiu JAV diplomatijos vadovu. Tąsyk jis sakė nepritariantis tarptautiniu mastu vyraujančiai nuomonei, kad tokių nausėdijų statybos yra neteisėtos.
Prezidentu tapus J.Bidenui, Valstybės departamentas nekart įspėjo Izraelį neplėsti gyvenviečių Vakarų Krante, o antradienį griežtai sukritikavo žydų valstybę, kad ši tęsia nausėdijų statybas.
„Esame labai susirūpinę dėl Izraelio vyriausybės plano uždegti žalią šviesą pastatyti tūkstančius namų žydų naujakuriams“, taip pat dėl sekmadienį paskelbtų pasiūlymų dėl daugiau kaip 1 300 namų statybos, sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
„Griežtai nepritariame nausėdijų plėtrai, nes tai visiškai nesuderinama su pastangomis mažinti įtampą ir užtikrinti ramybę bei kenkia perspektyvoms įgyvendinti dviejų valstybių sprendinį“, – sakė jis žurnalistams.
„Taip pat laikome nepriimtinais planus atgaline data įteisinti neteisėtas gyvenvietes“, – pridūrė N.Price'as.
Valstybės departamento atstovas nepasakė, kad tas sprendimas pastatys į pavojų dvišalius santykius. Tačiau jis sakė, kad administracija „iškels šį klausimą tiesiogiai Izraelio aukšto rango pareigūnams per mūsų privačias diskusijas“.
Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas yra dešiniojo sparno atstovas, pritariantis nausėdijų plėtrai. Tačiau jis vadovauja koalicijai su centristais, siekiančiais išsaugoti stabilius santykius su Jungtinėmis Valstijomis.
Statybos ir būsto ministras Zeevas Elkinas, priklausantis dešiniojo sparno partijai „Tikva Hadasha“ („Naujoji viltis“), sakė, kad nausėdijos būtinos siekiant įgyvendinti „sionistinę viziją“ dėl žydų pozicijų stiprinimo Vakarų Krante.
Politikos pasikeitimas
Palestiniečių ministras pirmininkas Mohammadas Shtayyeh ragino Vašingtoną „eiti į priešpriešą“ su Izraeliu dėl nausėdijų, kurias pavadino „agresija“.
Maždaug 475 tūkst. Izraelio žydų gyvena Vakarų Kranto nausėdijose, kurios pagal tarptautinę teisę laikomos neteisėtomis. Šią žemę palestiniečiai laiko savo būsimos valstybės dalimi.
D.Trumpo administracija, remiama krikščionių evangelikų, matančių biblinių priežasčių palaikyti žydų tėvynės idėją, peržiūrėjo seniai nusistovėjusią Valstybės departamento poziciją ir paskelbė, kad nebelaiko nausėdijų neteisėtomis.
Tai buvo ryškus nuokrypis nuo politikos, kurios laikėsi ankstesnė prezidento Baracko Obamos demokratų administracija. Tuometinis Izraelio premjeras, dešiniojo sparno politikos veteranas Benjaminas Netanyahu, negailėjo aštrios kritikos B.Obamai, ypač dėl JAV diplomatijos Irano atžvilgiu.
Vienas paskutinių B.Obamos administracijos žingsnių baigiantis kadencijai buvo sprendimas sulaužyti tradiciją ir nevetuoti Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje Izraeliui nepalankaus dokumento priėmimo. Tąsyk buvo priimta rezoliucija, smerkianti žydų nausėdijų plėtrą.
J.Bideną ir žydų valstybę sieja seni ryšiai, tačiau daugelis jo Demokratų partijos narių nepatenkinti Izraelio politika, ypač valdant B.Netanyahu.
Birželį dešimtys demokratų įstatymų leidėjų parašė atvirą laišką J.Bidenui, ragindami jį „nuosekliai ir proaktyviai“ reikšti „tvirtą viešą veiksmų, galinčių pakenkti taikos procesui, pasmerkimą“.
Izraelio užsienio reikalų ministras centristas Yairas Lapidas, subūręs koaliciją, nušalinusią nuo valdžios B.Netanyahu, kaltino ankstesnę vyriausybę, kad jos aljansas su D.Trumpu pastatė į pavojų Izraelį, ir žadėjo nesutarimus spręsti tyliai.
Praėjusį mėnesį Y.Lapidas pasiūlė plėtros planą Gazos Ruožui, kontroliuojamam islamistų judėjimo „Hamas“, kuris gegužę 11 dienų kariavo su Izraeliu. Visgi ministras pripažino, kad ši idėja nesulaukė palaikymo vyriausybėje.
