Projektas Atstovų Rūmuose buvo priimtas griežtai pagal partines linijas. Prieš tai jį minimalia persvara, kurią nulėmė viceprezidentės Kamalos Harris balsas, patvirtino Senatas.
J.Bidenas gyrė plano, numatančio 370 mlrd. dolerių investicijas siekiant iki 2030-ųjų 40-čia proc. sumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, patvirtinimą Kongrese.
„Šiandien laimėjo Amerikos žmonės. Pralaimėjo tam tikri atskiri interesai“, – kelios minutės po balsavimo Atstovų Rūmuose tviteryje parašė prezidentas.
Atstovų Rūmams „priėmus Infliacijos mažinimo aktą, šeimos matys mažesnes receptinių vaistų kainas, mažesnes sveikatos priežiūros... ir energijos kainas. Nekantrauju kitą savaitę pasirašyti šį įstatymą“, – pridūrė J.Bidenas.
Už projektą balsavo 220 Atstovų Rūmų narių – visi demokratai, net progresyvieji, kurie anksčiau skundėsi, kad projektas nepakankamas. „Prieš“ balsavo 207 įstatymų leidėjai.
Balsavimas yra aiški prezidento pergalė dėl vieno iš jo politikos prioritetų, likus mažiau nei trims mėnesiams iki lapkritį įvyksiančių svarbių kadencijos vidurio rinkimų. Per juos bus sprendžiamas Demokratų partijos kontrolės Kongrese klausimas.
Šis įstatymas taip pat turėtų padėti atkurti JAV lyderystę siekiant mažinti taršą anglies junginiais.
Paketas apima didžiausius istorijoje JAV įsipareigojimus kovoti su klimato kaita. Didžiausia pasaulio ekonomika šiuo metu yra ir viena didžiausių teršėjų.
Klimato aktyvistai taip pat džiūgavo.
Pagal Infliacijos mažinimo aktą taip pat numatoma skirti 64 mlrd. dolerių sveikatos apsaugos iniciatyvoms ir kai kurių vaistų kainų mažinimui. Šiuo metu tam tikri vaistai JAV gali kainuoti ir 10 kartų daugiau nei kai kuriose kitose turtingose šalyse.
Konservatyvūs įstatymų leidėjai projektą kritikuoja kaip pernelyg didelį išlaidavimą; jo neparėmė nė vienas respublikonas.
Mokesčių lengvatos už švarią energiją
Užuot bandžius bausti didžiausią taršą lemiančias Amerikos bendroves, pagal įstatymo projektą siūloma virtinė finansinių iniciatyvų, turinčių paskatinti šalį mažinti iškastinio kuro vartojimą.
Amerikiečiams, perkantiems elektrinius automobilius, būtų suteikiamos mokesčių lengvatos iki 7,5 tūkst. dolerių, o įrengiantiems ant savo stogų saulės elektrines – 30 proc. nuolaida.
Taip pat numatoma skirti milijonus dolerių miškų, kuriuos pastaraisiais metais niokojo su klimato kaita siejami rekordiniai gaisrai, apsaugai.
Milijardai dolerių mokestinių lengvatų turėtų paskatinti taršiausias pramonės šakas pereiti prie „žalesnių“ technologijų. Šiai priemonei įnirtingai priešinosi progresyvieji demokratai, nors galiausiai vis dėlto sutiko, kad tai yra geriausia iš prieinamų galimybių.
Siekiant padėti bent iš dalies kompensuoti pagal planą numatomas milžiniškas išlaidas, JAV biudžeto deficitas bus mažinamas įvedus naują 15 proc. minimalaus dydžio mokestį bendrovėms, kurių pelnas siekia arba viršija 1 mlrd. JAV dolerių – o kai kurios iš jų dabar moka kur kas mažiau mokesčių.
Taikant tokią priemonę, valdžios sektoriaus pajamos iš mokesčių per kitus dešimt metų, kai kurių ekspertų skaičiavimais, galėtų padidėti daugiau kaip 258 mlrd. JAV dolerių.
