Vašingtonui siekiant sustabdyti niokojamą karą Jemene, JAV iždo departamentas paskelbė, kad įšaldys bet kokį husių oro pajėgų ir karinio jūrų laivyno vadų turtą.
Kadangi skurdžios valstybės sukilėliai vargu ar turi banko sąskaitų Jungtinėse Valstijose, sankcijos yra didele dalimi simbolinės, bet paremia prezidento Joe Bideno griežtą kritiką Iranui, nors naujoji JAV administracija atveria duris diplomatijai ir atsitraukia nuo Saudo Arabijos, vykdančios kampaniją husiams išstumti.
Tuo metu husiai, nepaisydami tarptautinės bendrijos raginimų, vykdo puolimą paskutiniam šiauriniam vyriausybės bastionui užimti.
„Šie asmenys vadovauja pajėgoms, didinančioms humanitarinę krizę Jemene“, – sakė Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės tarnybos (OFAC) direktorė Andrea Gacki.
„Jungtinės Valstijos lieka įsipareigojusios siekti husių vadovybės atskaitomybės už jų veiksmus, prisidėjusius prie ypatingai [didelių] Jemeno žmonių kančių“, – sakoma jos pareiškime.
Iždo departamentas nurodė, kad abu minimi vadai buvo apmokyti Irane ir įsigijo ginklų iš šios klerikalinės valstybės, turinčios religinių sąsajų su husiais ir taip pat kaip jie jaučiančios priešiškumą Saudo Arabijai.
Husių karinio jūrų laivyno vadas Mansuras al Saadi organizavo kruvinas atakas prieš tarptautinę laivybą Raudonojoje jūroje ir jūrų minomis sukėlė pavojų žvejams bei kitiems civiliams, o husių oro pajėgų vadas Ahmadas Ali Ahsanas al Hamzi vykdė tikslines dronų atakas, nurodė departamentas.
Sankcijų imtasi J.Bideno administracijai neseniai pašalinus Jemeno husių sukilėlius iš teroristinių grupių sąrašo, į kurį jie buvo įtraukti ankstesnės prezidento Donaldo Trumpo administracijos prieš pat jos darbo pabaigą, ir sustabdžius paramą Saudo Arabijos vadovaujamai karinei koalicijai, remiančiai vyriausybės kovą su sukilėliais.
Pagalbos organizacijos sakė, kad husių priskyrimas teroristinėms grupėms kėlė pavojų jų darbui, nes jos neturi pasirinkimo ir yra priverstos bendrauti su husiais, praktiškai valdančiais didžiąją Jemeno teritorijos dalį, įskaitant sostinę Saną.
Per šešerius metus trunkantį Jemeno konfliktą dešimtys tūkstančių žmonių žuvo, o milijonai atsidūrė prie bado slenksčio. JT tai vadina didžiausia pasaulyje humanitarine krize ir išreiškė nusivylimą po pirmadienį įvykusios donorų konferencijos, kai pagalbai Jemene buvo surinkta 1,7 mlrd. dolerių (1,4 mlrd. eurų) – gerokai mažiau nei prašyti 3,85 mlrd. dolerių (3,19 mlrd. eurų).
