JAV karinių pajėgų stiprinimui Europoje skirs rekordinius 3,4 mlrd. dolerių

JAV prezidento Baracko Obamos administracija planuoja padidinti sunkiosios ginkluotės ir šarvuočių kiekį NATO priklausančiose Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Baltieji rūmai papildomai ginkluotei 2017 metams pirkti iš biudžeto reikalauja skirti daugiau negu 3,4 mlrd. dolerių, rašo naujienų svetainė nytimes.com.
JAV karių išlydėtuvės
JAV karių išlydėtuvės / Alfredo Pliadžio nuotr.

Jeigu šiam planui būtų pritarta, Europos saugumui būtų skiriama keturgubai daugiau lėšų negu šiandien, kuomet suma siekia 789 mln. dolerių.

Nemažai analitikų buvo nustebinti smarkiai Europai skirtomis padidėjusiomis karinėmis JAV išlaidomis.

Nors Rusijos kariniai veiksmai Rytų Ukrainoje pastaruoju metu nėra itin aktyvūs, bet Maskva teberemia prorusiškas pajėgas regione.

B.Obamos administracijos pareigūnai sako, kad papildomos NATO pajėgos regione nusiųs signalą Vladimirui Putinui, kad Vakarams kelia įtarimą jo veiksmai regione.

„Tai ilgojo laikotarpio atsakas į pakitusią saugumo aplinką Europoje“, – teigė šaltiniai prezidento administracijoje.

Kol kas nežinoma, kaip Maskva reaguos į rytinio NATO flango stiprinimą.

Nemažai analitikų buvo nustebinti smarkiai Europai skirtomis padidėjusiomis karinėmis JAV išlaidomis. Iš viso Baltieji rūmai Pentagonui norėtų skirti 580 mlrd. dolerių. Vieno JAV gynybos pareigūno teigimu, B.Obama Kongreso prašys 35 proc. arba 7 mlrd. dolerių, padidinti išlaidas kovai su „Islamo valstybės“ džihadistais.

Pentagono atstovų teigimu, tarp šalių, kuriose gali būti dislokuotos papildomos karinės pajėgos ir technika, minimos Rumunija, Vengrija ir Baltijos šalys.

Iki 2015 m. spalio Pentagone dirbusi saugumo ekspertė Evelyn N.Farkas būsimuosius Vašingtono planus pavadino ženklu, kad JAV rimtai žiūri į įsipareigojimą atgrasyti Rusiją ir stiprinti partnerystę su tokiomis šalimis kaip Ukraina, Moldova ir Gruzija.

Nors prezidento administracijos pareigūnai aiškina, kad didėjantis finansavimas JAV karinėms pajėgoms Europoje skirtas ne tik atgrasyti Rusiją, bet ir saugoti pietines NATO sienas ir tokiu būdu efektyviau kovoti su „Islamo valstybe“, mažai neabejojama, kad didžiausias Vašingtono galvos skausmas yra agresyvėjanti Rusija.

Baltųjų rūmų pareigūnai pažymėjo, jog praėjus dvejiems metams nuo Krymo okupacijos, Maskvai būtina pasiųsti aiškią žinią, jog NATO darys viską, kas jos galioje, kad apgintų nerimaujančias Rytų Europos šalis.

JAV generolas ir jungtinio vadų štabo vadovas Josephas F.Dunfordas jaunesnysis prieš dvi savaites buvo NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje, kur Rytų Europos šalys dar sykį išreiškė nerimą dėl Rusijos veiksmų.

Stipresnio JAV karinio kontingento Europoje ypač nori Baltijos šalys.​

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis