Bachmute – sumažėjęs Rusijos smūgių skaičius ir šiek tiek pagerėjusi padėtis

Ketvirtadienį Suomija gavo galutinį pritarimą įstoti į NATO, o tai yra svarbus pokytis Vakarų ir Rusijos jėgų pusiausvyroje, kurią paskatino Maskvos invazija į Ukrainą, skelbia „The New York Times“.

123rf/Suomija stotų į NATO ir be Švedijos

Turkijos parlamentas per posėdį, kuris tęsėsi iki gilios nakties, atidavė paskutinį balsą, reikalingą Suomijai įstoti į NATO, gerokai išplėsdamas aljanso sieną su Rusija. Tai strateginis pralaimėjimas jos prezidentui Vladimirui Putinui. Praėjusiais metais įsiveržęs į Ukrainą jis aiškiai parodė, kad ketina blokuoti NATO plėtrą į rytus.

Plačiau skaitykite čia.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame vaizdo kreipimesi sakė, kad ketvirtadienį sukanka 400 Ukrainos gynybos dienų nuo visiškos Rusijos agresijos.

„Keturi šimtai dienų mūsų gynybos nuo plataus masto agresijos. Tai milžiniškas kelias, kurį mes įveikėme. Visi kartu – visi, kurie kovojo ir kovoja už Ukrainą. Kam rūpėjo ir rūpi valstybė ir ukrainiečiai. Kas padėjo ir padeda mūsų logistikai. Kas stiprino ir stiprina Ukrainos stabilumą“, – sakė valstybės vadovas.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis sakė, kad Ukraina praėjo blogiausias 2022 m. vasario dienas ir išgyveno šią žiemą. Kartu jis priminė, kad praėjo praėjusių metų pavasaris, kuris pakeitė šio karo eigą Ukrainos gynybos naudai, o praėjusių metų vasara ir ruduo įrodė, kad pavasarinis šiaurinių regionų išlaisvinimas nebuvo atsitiktinumas. Pasak jo, mūšio dėl Kyjivo, Černihivo, Sumų srities metu, taip pat Charkivo srities grąžinimas, Chersono grąžinimas, Bachmuto ir viso Donbaso gynyba vyko ukrainiečių didvyriškumo dėka, kurio pasaulis nepamirš.

„Rengiame kitus savo žingsnius, aktyvius veiksmus. Rengiamės artėjant mūsų pergalei“, – pabrėžė prezidentas.

Pasak jo, Ukrainos stiprybė yra ir palaikyme, nes esant geriems ketinimams „pasaulis bus jūsų pusėje, jis jums padės“. Prezidentas padėkojo visiems pasaulio žmonėms, kurie yra su Ukraina, kurie pritaria ukrainietiškam laisvės supratimui, kurie palaiko teisingumo siekį, kurie tiki, kad taika turi būti grindžiama taisyklėmis, civilizuotomis taisyklėmis – žmogiškumu, pagarba ir taika.

„Štai kodėl Ukraina laimės. Nes turi nugalėti laisvė ir teisingumas, žmogiškumas ir pagarba, taika, kurios nusipelnė žmonės“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Prezidentas padėkojo visiems Ukrainos kariams ir jūreiviams, visiems seržantams ir kariūnams, karininkams ir generolams, gynėjams, kurie laiko frontą, ir tiems, kurie rūpinasi Ukrainos drąsiais kariais.

„Mūsų žemėje neliks jokių Rusijos pėdsakų. Taip pat nepaliksime nenubausto nė vieno priešo. Ruošiame su tuo susijusias naujienas“, – pažymėjo jis.

Ketvirtadienio vakarą keliuose Ukrainos regionuose buvo paskelbtas oro pavojus. Kyjivo srities karinė administracija įspėjo apie dronų atakų grėsmę. Tuo pat metu Charkivas yra apšaudomas. 

„Kyjivo srities gyventojai! Dronų atakos grėsmė! Priešlėktuvinės gynybos pajėgoms paskelbta parengtis. Persikelkite į slėptuves ar kitas saugias vietas ir būkite ten, kol kovos veiksmai nurims!“ – sakoma srities karinės administracijos pranešime.

Nuo 22.10 val. pavojus paskelbtas Kyjivo, Sumų, Černihivo ir Charkivo srityse, taip pat Kyjive. 22:26 pavojus paskelbtas ir Poltavos srityje, dar vėliau – Zaporižios srityje.

Tuo pat metu rusai raketomis atakuoja Charkivo sritį.

„Dėmesio! Charkivo ir srities gyventojai, okupantai vėl smogia! Neignoruokite pavojaus signalų. Likite slėptuvėse“, – rašė srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

Sprogimus Charkive patvirtino Charkivo meras Ihoris Terechovas.

22:30 val. meras pranešė, kad Charkive užfiksuoti šeši sprogimai. Informacija apie aukas ir nukentėjusiuosius tikslinama.

Prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas sakė, kad priešas Charkivo sritį užpuolė iš Belgorodo srities.

Anot O.Synjehubovo, preliminariais duomenimis, rusai miestą atakavo raketomis S-300.

Remiantis preliminariais pranešimais, raketų atakos Charkive apgadino privatų namą ir du civilinius automobilius viename iš miesto rajonų.

„Kol kas aukų nėra. Duomenys tikslinami“, – pridūrė O.Synjehubovas.

Karinių oro pajėgų atstovas spaudai pulkininkas Jurijus Ihnatas komentare „Ukrajinska pravda“ teigė, kad į Ukrainos teritoriją iš šiaurės įskrido tikriausiai keliolika iranietiškų „Shahed“ dronų.

Po vidurnakčio Kyjivo, Černihivo regionuose pavojaus signalas atšauktas.

Ukrainos kariuomenė pranešė, kad per pastarąją parą jos daliniai atrėmė beveik 50 Rusijos puolimų per fronto liniją rytinėje Donecko srityje, tačiau teigė, kad raketų ir oro smūgių buvo kur kas mažiau nei įprastai.

Kariuomenė teigė, kad rusų apšaudymas buvo sutelktas aplink apgultą Bachmuto miestą, taip pat Avdijivką ir Marjinką Donecke bei Kupjanską Charkivo srityje.

„Priešas toliau puola Bachmuto miestą. Tačiau mūsų gynėjai drąsiai laiko miestą ir atremia daugybę priešo atakų“, – teigė Generalinis štabas.

Atrodo, kad pozicijos regione pasikeitė labai nedaug.

„Scanpix“/AP nuotr./Nepaliaujamai atakuojamas Bachmutas

Bachmuto mieste esančių dalinių pasakojimai taip pat rodo, kad ketvirtadienis buvo ramesnis nei dauguma dienų. 

Neoficialiame 46-osios atskirosios oro mobiliosios brigados „Telegram“ pranešime teigiama, kad nors Rusijos daliniai tapo aktyvesni mieste, spaudimas į vakarus ir šiaurės vakarus nutolusioms gyvenvietėms sumažėjo. Įraše taip pat teigiama, kad „Wagner“ samdinių ir reguliariųjų pajėgų veiksmai buvo menkai koordinuojami, ir tvirtinama, kad mieste esančiam „Wagner“ būriui smogė rusų koviniai lėktuvai.

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka sakė, kad fronto linijos aplink Bachmutą, Časiv Jarą (į šiaurės vakarus nuo Bachmuto), Avdijivką ir Marjinką vis dar nuolat apšaudomos.

Avdijivkos mieste padėtis „tikrai įtempta“, Ukrainos žiniasklaidai sakė miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas. Jis teigė, kad, jo nuomone, „jos negalima vadinti visiškai kritiška, juolab kad rusai dabar yra užėmę jiems nelabai palankias, bet mums palankesnes pozicijas“.

Rusijos pajėgos dėjo daug pastangų, kad apsuptų Avdijivką, tačiau, pasak Generalinio štabo, pastarieji jų puolimai nepasiekė jokių rezultatų. 

Generalinis štabas teigė, kad apšaudymai šiaurėje tebesitęsia, atakuojamos gyvenvietės Černihivo, Sumų ir Charkivo srityse. Jis teigė, kad Ukrainos pajėgos toliau smogė Rusijos karių koncentracijos vietoms, ginklų ir šaudmenų sandėliams už fronto linijos.

Jungtinės Valstijos ir dar 44 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) šalys ketvirtadienį pasitelkė specialų mechanizmą, kad ištirtų įtariamus žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos Rusija įvykdė per karą Ukrainoje, „ypač susijusius su priverstiniu vaikų perkėlimu ir deportacija, kurią vykdė Rusijos Federacija“.

JAV ir kelių Europos šalių vyriausybių teigimu, Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracija prievarta deportavo tūkstančius Ukrainos vaikų į Rusiją, dažnai į dešimčių stovyklų tinklą, kur nepilnamečiai buvo politiškai perauklėjami. 

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) anksčiau šį mėnesį išdavė V.Putino ir dar vienos Rusijos pareigūnės arešto orderius, susijusius su pranešimais apie priverstinę deportaciją.

Bendrame pareiškime ESBO šalių grupė teigė, kad vadinamuoju Maskvos mechanizmu, kuris yra rimtas žingsnis, kurio imamasi siekiant išnagrinėti įtarimus dėl žmogaus teisių pažeidimų, buvo pasinaudota, „nes mums ir toliau kelia susirūpinimą tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimai po to, kai Rusija pradėjo plataus masto agresijos karą prieš Ukrainą“.

Pareiškime pažymima, kad naujausios ESBO nepriklausomų ekspertų misijų ataskaitos patvirtino bendrą grupės susirūpinimą dėl Rusijos „tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų Ukrainoje, ypač dėl patikimų pranešimų apie priverstinį Ukrainos civilių gyventojų, įskaitant nelydimus vaikus, perkėlimą ir deportaciją“. 

„Kai kurie iš šių pažeidimų gali būti prilyginami nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams“, – sakoma pareiškime. 

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasveikino šį žingsnį ir tviteryje parašė: „Mums reikia ryžtingų bendrų veiksmų, kad sustabdytume šią genocidinę praktiką, grąžintume vaikus atgal į Ukrainą ir užtikrintume, kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn.“ 

ESBO neturi įgaliojimų teisiškai nubausti Rusiją, jei nustato karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui įrodymų, tačiau organizacijos išvados gali būti perduotos kitoms institucijoms, kurios tai daro. 

Nuo Rusijos invazijos pradžios praėjusiais metais Jungtinių Valstijų pajėgos apmokė daugiau kaip 7 000 Ukrainos karių, ketvirtadienį sakė Pentagono atstovas spaudai brigados generolas Patrickas Ryderis. 

Šią savaitę į Europą grįžo 65 ukrainiečiai, kurie Oklahomos valstijoje esančiame Fort Silo mieste mokėsi dirbti su oro gynybos sistema „Patriot“, baigę šiuos mokymus.

P.Ryderis taip pat sakė, kad šio mėnesio pabaigoje Vokietijoje kombinuotosios ginkluotės mokymus baigs daugiau kaip 4 000 ukrainiečių karių, įskaitant dvi brigadas, kurių viena bus aprūpinta kovos mašinomis „Bradley“, o kita – „Stryker“. 

„Šiuo metu Vokietijoje esančiuose Grafenvoero ir Hohenfelso poligonuose vyksta papildomi kombinuotosios ginkluotės mokymai, kuriuose dalyvauja du motorizuotieji pėstininkų batalionai, kuriuos sudaro 1 200 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių“, – sakė P.Ryderis.

JAV turi naujos informacijos, kad Rusija aktyviai siekia įsigyti papildomos amunicijos iš Šiaurės Korėjos, pranešė Baltieji rūmai.

Baltųjų rūmų atstovas spaudai Johnas Kirby, kalbėdamas su žurnalistais, sakė, kad Rusija siekia nusiųsti delegaciją į Šiaurės Korėją, siūlydama maisto produktus mainais į ginklus. Vašingtonas yra susirūpinęs, kad Pchenjanas suteiks pagalbą, sakė jis.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame Ukrainos daliniai treniruojasi su JAV suteiktomis kovos mašinomis „Stryker“ ir „Cougar“ – milijardų dolerių vertės karinės pagalbos paketo dalimi. 

Šios transporto priemonės „dabar yra Ukrainos oro pajėgų pajėgų rankose. Pasivažinėjo jomis bandomuoju važiavimu. Džiaugiuosi, kad geriausi pasaulio kariai gauna geriausias transporto priemones iš mūsų partnerių“, – sakė jis ketvirtadienį tviteryje.

„Strykers“ yra aštuonratės šarvuotos kovos mašinos. Sausį Pentagonas paskelbė, kad Ukrainai atsiųs 90 „Strykers“.

„Cougars“ yra nuo minų ir pasalų apsaugotos transporto priemonės. Gruodžio mėnesį JAV gynybos departamentas paskelbė, kad Ukrainai siųs 37 tokias mašinas.

Šios savaitės pradžioje V.Reznikovo paskelbtose nuotraukose matyti įvairi vakarietiška technika, surinkta neskelbiamoje vietoje Ukrainoje, įskaitant britų tankus „Challenger 2“, šarvuočius „Roshel Senator“ ir vokiškas pėstininkų kovos mašinas „Marder“.

Ketvirtadienį Ukrainos gynybos pajėgų aviacija sudavė šešis smūgius į Rusijos karių ir karinės technikos koncentracijos rajonus.

Be to, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai smogė dviems rusų gyvosios jėgos, ginklų ir karinės technikos susitelkimo vietoms ir dviem amunicijos sandėliams.

Be to, pažymima. kad Rusijos kariuomenė surengė vieną raketinį ir tris oro smūgius bei atliko penkias raketų paleidimo įrenginių (MLRS) atakas prieš Ukrainos karių pozicijas ir gyvenviečių civilinę infrastruktūrą.

„Raketų ir oro smūgių visoje Ukrainos teritorijoje tikimybė išlieka didelė, nes priešas ir toliau ignoruoja karo įstatymus ir papročius ir toliau naudoja teroro taktiką prieš civilius gyventojus“, – perspėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Ukrainos pasieniečiai sunaikino dvi „Wagner “ samdinių grupes Bachmute, Donecko srityje.

„Minus dvi „Wagner“ grupės – tai pasieniečių padalinių darbo Bachmute rezultatas. Pirmąją užpuolikų grupę minosvaidininkai sunaikino naudodamiesi oro žvalgybos pateiktomis koordinatėmis. Ugnis sustabdė okupantus jiems artėjant prie sąlyčio linijos. Antrasis „Wagner“ būrys buvo sulaikytas artimoje kovoje miesto pakraštyje, smogdamas priešui iš granatsvaidžių ir šaulių ginklų“, – pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos spaudos tarnyba.

Iš viso, kaip pažymima, žuvo šeši, aštuoni sužeisti.

Ketvirtadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė 47 Rusijos karių atakas Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis.

„Belohorivkos, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos gyvenvietės tebėra karo veiksmų epicentre. Šiomis kryptimis atremtos 47 priešo atakos“, – pranešama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Rusijos pilietis, vienišas tėvas, atskirtas nuo dukters dėl jos mokykloje nupiešto piešinio Ukrainos tema, buvo sulaikytas Baltarusijoje po to, kai pabėgo iš namų arešto Rusijoje, ketvirtadienį pranešė baltarusių valdžios institucijos. 

„(Aleksejus) Moskaliovas buvo sulaikytas...Rusijos policijos prašymu“ ir šiuo metu yra kalinamas Baltarusijoje, pranešė Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos atstovė spaudai, kurią citavo Rusijos naujienų agentūros.

123rf.com, „Twitter“ vartotojų nuotr./Aleksejaus Moskaliovo dukters piešinys, asociatyvinė nuotr

Maskva ketvirtadienį pranešė, kad jos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas balandį pirmininkaus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžiui. 

„Kitas svarbus Rusijos pirmininkavimo [Saugumo Tarybai] įvykis bus aukšto lygio atviri debatai dėl „veiksmingo daugiašališkumo ginant JT Chartijos principus“, – spaudos konferencijoje sakė ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova. 

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

Šiam susitikimui pirmininkaus Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas, nurodė ji.

Valstybės narės, kurių yra 15, rotacijos tvarka Tarybai pirmininkauja po mėnesį. Balandį pirmininkaus Rusija.

Ukraina ketvirtadienį pareiškė, kad šią savaitę numatomas Rusijos pirmininkavimas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai yra „prastas pokštas“.

Maskvos teismas oficialiai suėmė leidinio „The Wall Street Journal“ reporterį Evaną Gershkovichą dėl įtarimų šnipinėjimu, ketvirtadienį pranešė Rusijos teisėsaugos institucijos.

Sulaikytas žurnalistas teismui pareiškė, kad nėra kaltas dėl šnipinėjimo, paskelbė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Teismas nurodė, kad E.Gershkovichas turėtų beveik du mėnesius būti laikomas kardomajame kalinime iki gegužės 29 d.

Pasibaigus šiam periodui jo sulaikymas gali būti pratęstas.

Agentūra „Tass“, remdamasi šaltiniu teisėsaugos institucijose, pranešė, kad E.Gershkovicho byla laikoma „visiškai slapta“.

Pasak vietos žiniasklaidos, žurnalistą atstovaujančiam advokatui nebuvo leista dalyvauti teismo posėdyje.

„Jie man pasakė, kad jau turi paskirtą advokatą“, – CNN žurnalistei Natashai Bertrand tvirtino advokatas.

Rusų užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas ketvirtadienį sakė, kad dar per anksti aptarinėti galima apsikeitimą kaliniais su Vašingtonu, Rusijoje esą dėl šnipinėjimo sulaikius amerikiečių reporterį.

„Dabar tokių klausimų nekelčiau“, – sakė S.Riabkovas. Jį citavo Rusijos naujienų agentūros.

„Kai kurie praeityje įvykę apsikeitimai buvo [skirti] žmonėms, jau pradėjusiems atlikti savo bausmes“, – sakė jis.

Rusijoje dėl šnipinėjimo sulaikytas tarptautinio verslo dienraščio „The Wall Street Journal“ reporteris amerikietis, anksčiau ketvirtadienį pranešė rusų valstybinės naujienų agentūros, cituodamos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) informaciją.

„FSB sustabdė nelegalią veiklą, [vykdytą] JAV piliečio Gershkovicho Evano Gershkovicho... Amerikos laikraščio „The Wall Street Journal“ Maskvos biuro korespondento, akredituoto Rusijos užsienio reikalų ministerijoje [ir] įtariamo šnipinėjus Amerikos vyriausybės naudai“, – sakoma pranešime.

E.Gershkovichas taip pat įtariamas rinkęs informaciją „apie Rusijos karinio pramoninio komplekso įmonę“, pranešė agentūros.

Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Černiakas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ tvirtino, jog rusų žadėtasis „didysis“ puolimas pasirodė beesantis „šnipštas“.

Tačiau jis pabrėžė, jog, panašu, kad Rusija užteks pajėgumų karo veiksmams dar keleriems metams.

„Šiandien matome, kad Rusijos kariuomenė pasirodė esanti nepajėgi vykdyti strateginių puolamųjų operacijų. Keletą mėnesių propagandos skelbtas vadinamasis „didysis puolimas„ pasirodė esąs „šnipštas“ – jis nedavė jokių reikšmingų rezultatų“, – sakė A.Černiakas.

Pasak jo, dabar priešas bet kokia kaina siekia pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracines ribas. Tačiau Ukrainos pajėgos savo ruožtu planuoja ir įgyvendina veiksmingas atsakomąsias priemones, kurios okupantams atneštų kuo daugiau nuostolių.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

„Jei kalbėsime apie inercinį scenarijų, t. y. tokį, pagal kurį išlieka dabartinis karo veiksmų intensyvumas, tuomet rusai turės pakankamai išteklių konvenciniam karui 2023 m. ir galbūt 2024 m. vykdyti“, – vertino A.Černiakas.

Tačiau jis pažymėjo, kad, jei sankcijų spaudimas bus padidintas, valstybė agresorė anksčiau susidurs su kritiniais sunkumais.

JAV Karo tyrimų instituto analitikai anksčiau teigė manantys, kad „didysis“ Rusijos kariuomenės puolimas Ukrainoje artėja prie kulminacijos.

Dėl Rusijos okupantų apšaudymo visiškai sugriauta Donecko srities Avdijivkos miesto infrastruktūra, neliko nė vieno sveiko pastato.

Avdijivkos miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas apie tai pranešė interviu agentūrai „Interfax-Ukraina“.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Avdijivka

„Infrastruktūra visiškai sunaikinta – niekas neveikia. Gyvenamoji infrastruktūra sunaikinta daugiau kaip 80 % – jos neįmanoma nei atkurti, nei suremontuoti, galima tik griauti ir statyti iš naujo. Neliko nė vieno sveiko namo. Mieste nuo vasaros tikriausiai neliko nė vieno stovinčio pastato. Iš viso turėjome 149 daugiaaukščius pastatus ir apie keturis tūkstančius privačių namų“.

Pasak jo, žiemą mieste likę vietiniai gyventojai namus šildėsi krosnimis, kurias „dideliais kiekiais parūpino savanoriai ir valstybė“, o kuras krosnims buvo perkamas už valstybės biudžeto subsidiją.

Atsižvelgiant į tai, kad 30 proc. teritorijos yra užminuota, Ukraina įsteigs Humanitarinio išminavimo centrą. Apie tai per nacionalinį teletiltą pranešė Ukrainos vidaus reikalų viceministras Bohdanas Drapjatas.

„Šiandien apie 30 proc. mūsų šalies teritorijos yra užteršta sprogstamaisiais užtaisais, tai yra 174 tūkst. kvadratinių kilometrų. Todėl Ukrainos vidaus reikalų ministerijos įstaigos – Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, Nacionalinė policija, Nacionalinė gvardija – dalyvauja mūsų teritorijų išminavimo procese“, – sakė viceministras.

Jis informavo, kad Vidaus reikalų ministerijos įstaigos vykdo dviejų rūšių išminavimą: operatyvinį ir humanitarinį. Operatyvinį išminavimą vykdo Nacionalinė policija kartu su Valstybine nepaprastųjų situacijų tarnyba po teritorijų deokupacijos, kai būtina kuo greičiau atkurti regiono gyvybę, kritinę infrastruktūrą, transportą ir ekosistemą.

Humanitarinis išminavimas yra planuojamas. Šiame procese dalyvauja Nepaprastųjų situacijų tarnyba, Nacionalinė policija, Krašto apsaugos ministerija, taip pat privatūs nevyriausybiniai humanitarinio išminavimo operatoriai.

Didžiosios Britanijos karalius Karolis III ketvirtadienį Vokietijos parlamento nariams pareiškė, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą iškilo grėsmė Europos saugumui, tačiau pridūrė, kad „galime pasisemti drąsos iš savo vienybės“.

„Karo rykštė vėl sugrįžo į Europą, agresijos karas prieš Ukrainą atnešė neįsivaizduojamų kančių daugybei nekaltų žmonių, – sakė jis. – Europos saugumui ir mūsų demokratinėms vertybėms iškilo grėsmė. Tačiau pasaulis neliko abejingas... drąsos galime pasisemti iš savo vienybės.“

„AP“/„Scanpix“/Jungtinės Karalystės karalius Karolis III

Dėl Rusijos žvalgybos pareigūnų išsiuntimo ir atsisakymo išduoti vizas Maskvos žvalgybos operacijos kaimyninėje Suomijoje per pastaruosius metus gerokai susilpnėjo, ketvirtadienį pranešė suomių saugumo ir žvalgybos tarnyba (SUPO).

SUPO pareiškime sakoma, kad Rusijos žvalgyba Suomijoje buvo „užspausta“, nes 2022 metais tarnybai pavyko sutrukdyti šnipinėjimo operacijoms.

„Pernai Rusijos žvalgybos stotis [Suomijoje] sumažėjo maždaug perpus“, – sakė SUPO direktorius Antti Pelttari. Jo teigimu, pagrindinė sumažėjimo priežastis buvo įtariamų šnipų išsiuntimas iš šalies ir atsisakymas išduoti vizas, vadovaujantis jo tarnybos rekomendacijomis. 

„Reuters“/„Scanpix“/Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnybos direktorius Antti Pelttari (viduryje)

Mažėjantis žvalgybos pareigūnų skaičius ir kelionių per Rusijos ir Suomijos sieną apribojimai dėl Maskvos karo Ukrainoje smarkiai pablogino Rusijos šnipų veiklos sąlygas Suomijoje, teigė SUPO.

Ji pažymėjo, kad tradiciškai pagrindinė Rusijos žvalgybos užsienyje priemonė buvo operacijos su diplomatine priedanga. Maskva, be kitų metodų, siekė pasitelkti kibernetinę žvalgybą, kad kompensuotų žmogiškosios žvalgybos trūkumą.

„Nors Rusija vis dar siekia dislokuoti žvalgybos pareigūnus su diplomatine priedanga, ji turės rasti būdų, kaip kompensuoti žmonių žvalgybos trūkumą, pavyzdžiui, vis dažniau taikydama kitas slaptų operacijų užsienyje formas“, – sakė A.Pelttari.

SUPO teigė, kad Rusija, Kinija ir „kai kurios kitos šalys“ aktyviausiai naudojasi žvalgybos operacijomis, siekdamos gauti informacijos savo tikslams ir veikti prieš Suomijos interesus.

5,5 mln. gyventojų turinti Suomija kartu su kaimynine Švedija gegužę pateikė paraišką dėl narystės NATO. Suomija turi 1 340 km sausumos sieną su Rusija – ilgiausią iš visų Europos Sąjungos narių.

SUPO anksčiau teigė, kad dėl būsimos Suomijos narystės NATO ši Šiaurės šalis taps įdomesniu Rusijos žvalgybos ir įtakos darymo operacijų taikiniu, o Maskva gali siekti per savo kaimynę gauti su NATO susijusios žvalgybinės informacijos.

Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas ketvirtadienį teletilto metu pareiškė, kad Rusijos pajėgos pradėjo aktyviai naudoti sparnuotąsias raketas prieš Ukrainos kariuomenę.

Pasak J.Ihnato, pakoreguotų sparnuotųjų bombų fronto zonoje atsiranda beveik kasdien.

„Tai nauja grėsmė, su kuria susiduriame: neskraidydami į mūsų priešlėktuvinės gynybos zoną, jie numeta šias bombas. 500 kg bombos skrenda dešimtis kilometrų, ir, leiskite priminti, jos turi kovines galvutes, todėl turime ką nors daryti.

Ne tik priešlėktuvinės gynybos sistemomis, kurių mes laukiame, bet ir didinti spaudimą ir dirbti su Vakarų partneriais, kad būtų įsteigta aviacijos koalicija ir Ukrainai būtų suteikta naikintuvų“, – sakė karinių oro pajėgų atstovas.

Jis pabrėžė, kad Ukraina aiškiai žino, kokio tipo orlaiviai yra reikalingi, kad atremtų nuolatines Rusijos atakas, nes oro gynybos sistemos negalės aprėpti visos šalies teritorijos.

Anksčiau, priminė J.Ihnatas, Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, kad šaliai reikia lėktuvų, galinčių matyti daugiau kaip 200 kilometrų atstumu ir šaudyti į taikinius, esančius už 150 kilometrų.

Ketvirtadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Kinija turi prisidėti prie teisingos taikos Ukrainoje kūrimo, o jos vaidmuo šiame konflikte bus labai svarbus formuojant santykius su Europos Sąjunga, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Kinija, kaip nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, privalo atlikti konstruktyvų vaidmenį siekiant taikos, grindžiamos Ukrainos teritoriniu vientisumu, išvedant įsiveržusias Rusijos pajėgas.

„Bet koks taikos planas, kuris iš esmės įtvirtintų Rusijos aneksijas, paprasčiausiai nėra perspektyvus planas. Turime būti atviri šiuo klausimu“, – kelionės į Pekiną išvakarėse Briuselyje pasakytoje kalboje tvirtino U.von der Leyen.

„Tai, kaip Kinija toliau tvarkysis su Putino karu, bus lemiamas veiksnys tolesniems ES ir Kinijos santykiams.“

„AP“/„Scanpix“/Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen

Keturi bankininkai, padėję artimam Rusijos lyderio Vladimiro Putino draugui pervesti milijonus frankų per Šveicarijos banko sąskaitas, buvo nuteisti už nepakankamai kruopštų finansinių operacijų atlikimą, pranešė leidinys „The Guardian“.

Keturi iš jų ketvirtadienį buvo pripažinti kaltais dėl to, kad suteikė pagalbą koncertuojančiam violončelininkui Sergejui Rolduginui, kurį Šveicarijos vyriausybė pavadino „Putino pinigine“.

Asmenys – trys rusai ir vienas šveicaras – padėjo S.Rolduginui, kuris yra V.Putino vyresniosios dukters Marijos krikštatėvis, 2014-2016 m. į Šveicarijos bankų sąskaitas pervesti milijonus frankų.

Anot naujienų agentūros „Reuters“, vyrai, kurių tapatybės negalima nurodyti dėl Šveicarijos taikomų informacijos pateikimo apribojimų, Ciuricho apygardos teismo posėdyje buvo pripažinti kaltais ir jiems skirtos lygtinės bausmės po septynis mėnesius.

Austrijos prorusiškos, kraštutinių dešiniųjų „Laisvės partijos“ įstatymų leidėjai ketvirtadienį išėjo iš žemųjų Austrijos parlamento rūmų per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalbą, protestuodami, kad ji pažeidžia Austrijos neutralumą.

Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad V.Zelenskis kreipėsi į parlamento rūmus vaizdo ryšiu, dėkodamas Austrijai už humanitarinę pagalbą ir pagalbą vykdant tokius projektus kaip sausumos minų naikinimas.

„Reuters“/„Scanpix“/Austrijos prorusiškos, kraštutinių dešiniųjų „Laisvės partijos“ įstatymų leidėjai

Austrija teigia, kad jos neutralumas neleidžia jai kariškai dalyvauti konflikte: nors ji politiškai remia Ukrainą, tačiau negali siųsti šaliai ginklų kovai su Rusijos invazija.

Tuo tarpu šalies Laisvės partija (FPO) prieš kelias dienas įspėjo, kad surengs tam tikrą protesto akciją prieš Ukrainos lyderio kreipimąsi. Jos įstatymų leidėjai dalyvavo kalbos pradžioje, o paskui išėjo.

„Liūdna, kad FPO yra vienintelė partija parlamente, kuri rimtai vertina mūsų amžiną neutralumą ir taip pasisako už taiką“, – antradienį pareiškime teigė FPO lyderis Herbertas Kicklas.

Iš posėdžių salės išėję įstatymų leidėjai ant savo stalų paliko nedidelius plakatus su partijos logotipu ir užrašu „erdvė neutralumui“ arba „erdvė taikai“.

Iš penkių parlamente esančių partijų FPO turi trečią didžiausią vietų skaičių žemuosiuose parlamento rūmuose.

Ukrainos valstybės iždą papildė dar viena Jungtinių Valstijų granto (negrąžintinos paskolos) dalis – 1,25 mlrd. dolerių, pranešė Ukrainos finansų ministerija.

Šios lėšos Ukrainą pasiekė per Pasaulio banko tikslinį fondą kaip dalis ketvirtojo papildomo finansavimo projektui „Parama viešosioms išlaidoms siekiant tvaraus viešojo administravimo Ukrainoje“ (PEACE), nurodoma pranešime.

Anksčiau Kyjivas skelbė, jog bendra JAV pagalbos paketo pagal PEACE projektą suma vasario ir kovo mėnesiais sieks 2,5 mlrd. dolerių, o praėjusio mėnesio pabaigoje gavo pirmąją 1,25 mlrd. dolerių išmoką.

„Dotacijos bus naudojamos valstybės biudžeto išlaidoms iš dalies kompensuoti, visų pirma pensijų išmokoms, tam tikroms valstybinėms socialinės paramos programoms, valstybės įstaigų darbuotojų atlyginimams“, – teigiama pranešime.

Anot Ukrainos ministerijos, nuo Rusijos invazijos pradžios šalis iš JAV sulaukė dotacijų už 15,5 mlrd. dolerių.

Vilniuje viešinti Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna ketvirtadienį paragino Rusiją persvarstyti planus dislokuoti branduolinį ginklą Baltarusijoje.

„Mes dėl to griežtai pasisakome ir norime, kad šis sprendimas būtų persvarstytas iš naujo, ir būtų labai gerai, kad Vladimiras Putinas tą sprendimą atšauktų“, – žurnalistams bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos kolega Gabrieliumi Landsbergiu sakė Prancūzijos diplomatijos vadovė.

Pasak jos, Prancūzija smerkia Rusijos planus. Anot ministrės, jie susiję „su Europos destabilizavimu“.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gabrieliaus Landsbergio ir Prancūzijos Europos ir užsienio reikalų ministrės Catherine Colonna spaudos konferencija

Rusijos prezidentas V.Putinas praėjusią savaitę pareiškė, kad kaimyninėje Baltarusijoje dislokuos taktinius branduolinius ginklus. Anot jo, šiuo atveju Rusija elgiasi taip pat kaip JAV, savo taktinius branduolinius ginklus laikanti sąjungininkų teritorijoje.

Pasak G.Landsbergio, reaguojant į V.Putino sprendimą reikia diskutuoti, kaip papildomai stiprinti regiono saugumą, bet ir toliau stiprinti sankcijų režimą Rusijai ir Baltarusijai.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi pareiškė, kad laikinai užimtos Zaporižios atominės elektrinės nebegalima apsaugoti. Pasak „SkyNews“, R.Grossi tai pasakė apsilankęs elektrinėje.

Pasak jo, regione, kuriame yra atominė elektrinė, gerokai padaugėjo karių, todėl jos apsaugoti nebeįmanoma.

„Akivaizdu, kad visame regione didėja karinis aktyvumas. Todėl elektrinės apsaugoti neįmanoma“, – sakė R.Grossi.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

Pažymima, kad tai buvo antrasis TATENA vadovo vizitas Zaporižioje po to, kai Rusija praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Jo tikslas buvo „iš pirmų lūpų įvertinti rimtą branduolinės saugos ir saugumo padėtį objekte“.

Agentūra nuo praėjusių metų rugsėjo mėn. gamykloje turi ekspertų grupę, tačiau R.Grossi apibūdino padėtį kaip „vis dar nestabilią“.

Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva vis dar kalbasi su TATENA vadovu dėl idėjos sukurti saugią zoną aplink Zaporižios atominę elektrinę, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Agentūra „RIA Novosti“ tvirtino, kad ši idėja „vystosi“.

Lietuvoje viešinti Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna ketvirtadienį paragino toliau spausti invaziją Ukrainoje tęsiančią Rusiją sankcijomis.

„Turime ir toliau daryti spaudimą Rusijos karo mašinai“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos kolega Gabrieliumi Landsbergiu sakė Prancūzijos diplomatijos vadovė. 

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Catherine Colonna

Pasak ministrės, Rusija neturi laimėti karo Ukrainoje ir jos agresija turi liautis.

Iki šiol Europos Sąjunga (ES) yra patvirtinusi dešimt sankcijų paketų Rusijai.

„Situacija reikalauja, kad būtų 11 paketas“, – kalbėjo C.Colonna.

„Svarbu ir naujos taisyklės, svarbu padaryti, kad nebūtų apeinamos ir tos sankcijos, kurios jau yra priimtos“, – sakė ministrė.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos vyriausioji saugumo tarnyba pareiškė, kad dėl kaltinimų šnipinėjimu sulaikytas amerikietis tarptautinio verslo dienraščio „Wall Street Journal“ žurnalistas.

Naujienų agentūra „Associated Press“ pranešė, kad Federalinė saugumo tarnyba (FSB) ketvirtadienį pasidalino informacija, jog Evanas Gershkovichas buvo sulaikytas Uralo kalnuose esančiame Jekaterinburgo mieste, kai, kaip įtariama, bandė gauti slaptos informacijos.

Saugumo tarnybos teigimu, E.Gershkovichas „rinko slaptą informaciją apie vienos iš Rusijos karinio pramoninio komplekso įmonių veiklą“.

FSB nenurodė, kada įvyko sulaikymas. Jei žurnalistas bus pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo, jam gresia iki 20 metų kalėjimo.

Prieš pradėdamas dirbti laikraštyje „The Wall Street Journal“, 31-erių E.Gershkovichas Maskvoje dirbo naujienų agentūrai AFP.

Dar anksčiau jis dirbo anglų kalba leidžiamos naujienų svetainės „The Moscow Times“ reporteriu.

E.Gershkovichas kalba rusiškai. Jo tėvai gyvena Jungtinėse Valstijose, bet yra kilę iš Sovietų Sąjungos.

Žurnalisto sulaikymą pakomentavusi Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova teigė, kad E.Gershkovicho veikla „neturėjo nieko bendra su žurnalistika“.

„Tai, ką Jekaterinburge darė amerikietiškojo „The Wall Street Journal“ leidinio darbuotojas, neturi nieko bendra su žurnalistika. Deja, tai jau ne pirmas kartas, kai užsieniečiai mūsų šalyje naudojasi „užsienio korespondento“ statusu, žurnalistine viza ir akreditacija, kad pridengtų veiklą, kuri nėra žurnalistika. Tai ne pirmas gerai žinomas vakarietis, kuris „pagaunamas už rankos“.

„AFP“/„Scanpix“/Sulaikytas žurnalistas Evanas Gershkovichas

Leidinys „The Wall Street Journal“ „griežtai neigia“ kaltinimus šnipinėjimu savo žurnalistui Evanui Gershkovichui, kurį suėmė Rusijos federalinė saugumo tarnyba, sakoma leidinio pareiškime.

„The Wall Street Journal“ griežtai neigia FSB kaltinimus ir siekia, kad mūsų patikimas ir atsidavęs reporteris Evanas Gershkovichas būtų nedelsiant paleistas. Esame solidarūs su Evanu ir jo šeima“.

Kinija pareiškė, kad jos kariuomenė yra pasirengusi bendradarbiauti su Rusijos kariuomene, kad sustiprintų strateginį bendravimą ir koordinavimą, ketvirtadienį pranešė Kinijos gynybos ministerija.

Abi šalys bendradarbiaus įgyvendindamos pasaulines saugumo iniciatyvas, kaip pranešė naujienų agentūra „Reuters“, per eilinę spaudos konferenciją sakė Kinijos gynybos ministerijos atstovas Tan Kefei.

Jo teigimu, abi šalys stiprins karinį pasitikėjimą ir kartu saugos tarptautinį sąžiningumą ir teisingumą. Jos taip pat toliau organizuos bendrus jūrų, oro patruliavimus ir bendras pratybas.

„AP“/„Scanpix“/Kinijos gynybos ministerijos atstovas Tan Kefei

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas, karo ekspertas Petro Nedzelskis pakomentavo Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žodžius, kad karas Ukrainoje tęsis ilgai.

Interviu „Obozrevatel“ ekspertas pabrėžė, kad D.Peskovo pareiškimas rodo visišką Kremliaus politikos nesėkmę.

P.Niedzielskis priminė Vladimiro Putino ir jo aplinkos planus užimti Kijevą „per 3-4 dienas“, o šiandien jie sako, kad karas tęsis ilgai. Visa tai – Ukrainos gynėjų ir apskritai žmonių didvyriškumo ir talento dėka.

„Ši D.Peskovo frazė rodo visišką Kremliaus politikos fiasko. Jei Ukrainos gynybos pajėgų rengiamo kontrpuolimo metu mums pavyks visiškai išstumti okupacines pajėgas iš mūsų šalies, tai gali būti katastrofa visai Rusijai ir asmeniškai V.Putinui“, – sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas.

Pasak eksperto, Rusijoje jau dabar kyla protesto nuotaikos dėl šalies ekonominio nuosmukio ir izoliacijos. O kai kurie Rusijos politikai, pasak D.Nedzelskio, yra pasirengę organizuoti perversmą Kremliuje.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dymtro Kuleba tviteryje paskelbė įrašą, kuriame kritikavo tai, kad Rusija balandžio 1 d. perims pirmininkavimą JT Saugumo Tarybai. 

„Rusijos pirmininkavimas JT saugumo tarybai balandžio 1 d. yra blogas pokštas. Rusija uzurpavo vietą, ji vykdo kolonijinį karą, jos vadovas yra karo nusikaltėlis, ieškomas Tarptautinio baudžiamojo teismo už vaikų grobimą. Pasaulis negali būti saugus, kai JT Saugumo Tarybai pirmininkauja Rusija“, – rašė D.Kuleba.

Valstybės narės, kurių yra 15, rotacijos tvarka Tarybai pirmininkauja po mėnesį. 

Rusija neturėtų didelės įtakos sprendimams, tačiau būtų atsakinga už darbotvarkės sudarymą.

Ukraina ragina pašalinti Rusiją iš Saugumo Tarybos dėl praėjusių metų vasarį pradėtos invazijos.

Rusija praėjusį kartą Tarybai pirmininkavo 2022-ųjų vasarį, kai Kremlius pasiuntė savo karius į Ukrainą.

Trečiadienio vakarą Ukrainos kariuomenės pareigūnai pranešė, kad Rusijos pajėgos pasiekė tam tikrų laimėjimų rytiniame pasienio mieste Bachmute, tačiau pridūrė, kad jų kovotojai vis dar laikosi jau kelis mėnesius trunkančiame mūšyje.

Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešimas, atrodo, patvirtina šį Ukrainos kariuomenės pareiškimą: „Kovo 28 ir 29 d. paskelbta geolokacinė medžiaga rodo, kad Rusijos pajėgos pasistūmėjo į priekį pietų ir pietvakarių Bachmute“.

Kalnakasybos miestas Bachmutas ir aplinkiniai miestai rytiniame pramoniniame Donecko regione didžiąją karo dalį buvo puolimo židinys. Nė viena pusė jų visiškai nekontroliuoja ir abi patyrė didelių nuostolių.

„Priešiškos pajėgos tam tikra prasme sėkmingai vykdė veiksmus, kuriais buvo siekiama šturmuoti Bachmuto miestą“, – teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo naktiniame pranešime.

„Mūsų gynėjai laiko miestą ir atremia daugybę priešo atakų“, – pridūrė Ukrainos pajėgos.

Anot Rusijos valstybinės žiniasklaidos pareiškimų, valdžios institucijos rengiasi pradėti didelę kariuomenės verbavimo kampaniją, kurios tikslas – įdarbinti dar 400 tūkst. karių, kasdienėje karo apžvalgoje paskelbė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Rusija šią kampaniją pristato kaip savanorių, profesionalių karių, o ne kaip naują privalomą mobilizaciją.

„Yra reali tikimybė, kad praktikoje šis skirtumas bus neryškus ir kad regioninės valdžios institucijos bandys pasiekti joms numatytus verbavimo tikslus prievarta versdamos vyrus stoti į kariuomenę“, – teigė britų žvalgyba.

Tikėtina, kad Rusijos valdžios institucijos pasirinko tariamai „savanorių modelį“ siekdamos kuo labiau sumažinti vidaus nesutarimus.

Analitikai išreiškė abejones, kad kampanija pritrauks 400 tūkst. tikrų savanorių.

Apžvalgoje taip pat pažymėta, kad Rusijos kovinei galiai Ukrainoje atkurti prireiks ne tik personalo. 

„Rusijai reikia daugiau amunicijos ir karinės įrangos atsargų, nei ji šiuo metu turi“, – sakė britų žvalgyba.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas negali prasidėti, kol Ukraina neįvykdys savo strateginių gynybos užduočių, šalies žurnalistams sakė karinis ekspertas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolas leitenantas Ihoris Romanenko.

Esmė ta, kad Ukrainos gynėjai turi sustabdyti priešo veržimąsi į priekį, sunaikinti kuo daugiau priešo gyvosios jėgos ir technikos ir priversti Rusiją pereiti į gynybą.

„Šios užduotys dar neįvykdytos“, – sakė I.Romanenko.

Viena vertus, pridūrė I.Romanenko, Ukrainos ginkluotosios pajėgos daugiausia dėmesio skiria šioms užduotims, kita vertus, Ukraina formuoja strateginius rezervus, kad galėtų pasirengti ir vykdyti kontrpuolimo veiksmus.

„Šiuo atžvilgiu jie pradėjo telkti dalį karinių pajėgų Zaporižios kryptimi. Ir matome, kad ten suintensyvėjo kai kurie veiksmai, sprogimai prie Melitopolio, prie Rostovo prie Dono. Tai svarbus ženklas“, – sakė jis.

Generolas pažymėjo, kad būsimasis kontrpuolimas gali būti ne vienos, o kelių krypčių: „Turi būti ne viena (net jei pagrindinė) kryptis, gali būti ir šalutinė. Kodėl? Kad išsklaidytų priešo pastangas. Kartais mūšių eigoje šalutinė kryptis tampa pagrindine – ir atvirkščiai.“

Ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimui skirtus rezervus turėtų sudaryti ne mažiau kaip trys korpusai po 20 tūkst. karių su atitinkama technika ir apmokytomis įgulomis.

„Tai labai sunkus darbas, ir jis vyksta“, – atsakė generolas I.Romanenko.

Rusija ir toliau patiria nuostolių kare prieš Ukrainą - vien per pastarąją parą Ukrainos gynėjai likvidavo 560 užpuolikų, 8 priešo šarvuočius, 12 artilerijos sistemų ir 1 tanką.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas "Facebook".

Iš viso nuo 24.02.22 iki 30.03.23 Rusija neteko apie 172 900 (+560) karių, 3610 (+1) tankų, 6 974 (+8) šarvuotų kovos mašinų, 2 671 (+12) artilerijos sistemų.

Jungtinė Karalystė ir Vokietija vieningai palaiko Ukrainą kovoje su neišprovokuota Rusijos invazija, pareiškė Karolis III trečiadienį Berlyne per savo pirmąjį užsienio vizitą kaip karalius.

Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio surengtame valstybiniame pokylyje monarchas pabrėžė abiejų šalių įsipareigojimą „saugoti ir puoselėti bendras demokratines vertybes“.

„AFP“/„Scanpix“/Karalius Karolis III

„Tai labai aiškiai atsiskleidžia šiandien, kai kartu su Ukraina giname laisvę ir suverenitetą neišprovokuotos agresijos akivaizdoje“, – sakė jis.

74 metų britų suverenas atvyko trijų dienų vizito į Vokietiją, o jo kelionė vokiečių prezidento įvardyta kaip „svarbus europietiškas gestas“, siekiant palaikyti tvirtus ryšius po „Brexito“.

Pasidžiaugęs, kad santykiai su Vokietija turi išliekamąją vertę, jis teigė, kad „padarysiu viską, ką galiu, kad sustiprinčiau mūsų ryšius“.

„Šiandien, praėjus lygiai šešeriems metams, pradedame naują skyrių“, – sakė Vokietijos prezidentas.

„Dabar žvelgiame į ateitį pasikeitusiomis sąlygomis – bet vis dar kartu“, – teigė jis ir angliškai pridūrė, kad „mūsų draugystė yra svarbi ir tvirta“.

JK ir Vokietijos bendri veiksmai padedant Ukrainai ginti savo laisvę pabrėžė, „koks stiprus yra mūsų ryšys“, – sakė F.-W.Steinmeieris.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad Ukrainos pajėgos gali planuoti pradėti kontrpuolimą balandžio arba gegužės mėnesį, priklausomai nuo oro sąlygų.

Interviu Estijos leidiniui ERR O.Reznikovas teigė, kad Ukrainos generalinis štabas gali nuspręsti panaudoti neseniai gautus tankus „Leopard 2“ galimam pavasario kontrpuolimui.

„Tankai „Leopard 2“ ir „Challenger 2“ į Ukrainą atvyko kovo 27 d., o JAV pareigūnai kovo 21 d. paskelbė apie spartesnį tankų „Abrams“ ir raketų sistemų „Patriot“ dislokavimą Ukrainoje. Tikėtina, kad įrangos atvežimas į Ukrainą sudaro sąlygas Ukrainos kontrpuolimui, nors tikėtina, kad nuo naujos įrangos atvežimo iki Ukrainos galimybės ją panaudoti kontrpuolime praeis tam tikras laiko tarpas“, – sakoma Karo studijų instituto (ISW) apžvalgoje.

Svarbiausi apžvalgos akcentai:

• Kovo 29 d. Irano užsienio reikalų ministras Maskvoje susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru ir apžvelgė strateginio ir ilgalaikio bendradarbiavimo susitarimus, kurie, tikėtina, sustiprins Rusijos ir Irano dvišalius santykius saugumo srityje
• „Wagner Group“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pasinaudojo naujausia istorija apie Tulos srities tėvo nuteisimą už dvylikametės dukters antikarinį piešinį, kad pagerintų „Wagner Group“ reputaciją ir savo asmeninį įvaizdį
• Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo demonstratyvi reakcija į policijos nuovados užpuolimą Čečėnijoje rodo, kad jis gali būti susirūpinęs dėl savo autoritarinio valdymo stabilumo
• Rusijos valdžios institucijos suėmė Rusijos nacionalinės gvardijos jūrų laivyno departamento vadovą pulkininką Sergejų Volkovą dėl kaltinimų korupcija
• Kovo 27 d. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad Ukrainos pajėgos gali planuoti pradėti kontrpuolimą balandžio arba gegužės mėnesį, priklausomai nuo oro sąlygų
• Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kremina
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas Bachmute ir jo apylinkėse bei Avdijivkos-Donecko miesto fronte
• Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius antrą kartą apsilankė Zaporižios atominėje elektrinėje
• Rusijos okupacinė valdžia toliau įgyvendina priemones, skirtas okupuotoms teritorijoms integruoti į Rusijos administracinę ir teisinę sistemą

JAV kariuomenės generolas Markas Milley sako, kad mūšiuose dėl Bachmuto Donecko srityje šiuo metu dalyvauja apie 6 tūkst. „Wagner“ samdinių. Be to, ten kovoja apie 20-30 tūkst. naujokų, rašo CNN.

„Dabar jie („Wagner“ kariai – red.) daugiausia kovoja Bachmute. Yra apie 6 000 tikrų samdinių ir dar gal 20 ar 30 000 samdinių, kuriuos jie užverbuoja. Daugelis iš jų yra paleisti iš kalėjimų“, – cituojamas JAV generolas .

„Scanpix“/AP nuotr./Markas Milley

M.Milley pabrėža, kad „Wagner“ patiria didžiulius nuostolius Bachmuto rajone.

Pasak jo, kad mūšis dėl Bachmuto rusams virto „skerdynėmis“.

„Ukrainiečiai vykdo labai veiksmingą teritorinę gynybą, kuri, kaip įrodyta, rusams kainuoja labai brangiai. Per pastarąsias dienas – kovo 20, 21 dieną – rusai nepadarė jokios pažangos Bachmute ir jo apylinkėse“, – sakė jis.