Lėktuvnešio „USS Theodore Roosevelt“ vadovaujama smogiamoji grupė paskirties vietą pasiekė šeštadienį, paskelbė JAV Indijos ir Ramiojo vandenyno pajėgų vadavietė tą pačią dieną, kai Taivanas pranešė, kad jo oro erdvę pažeidė keli Kinijos naikintuvai ir bombonešiai.
„Puiku vėl būti Pietų Kinijos jūroje, vykdyti įprastines operacijas, skatinti laivybos laisvę ir raminti sąjungininkus bei partnerius“, – pareiškė 9-osios lėktuvnešių smogiamosios grupės vadas kontradmirolas Dougas Verissimo.
Pekinas reiškia pretenzijas į kone visą Pietų Kinijos jūrą, nors Taivanas, Filipinai, Brunėjus, Malaizija ir Vietnamas irgi tvirtina, kad tam tikros akvatorijos priklauso jiems.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas įprastines JAV pratybas pavadino „jėgos demonstravimu, neprisidedančiu prie taikos ir stabilumo užtikrinimo regione“.
Pietų Kinijos jūra yra strategiškai svarbus vandens kelias, kur, kaip manoma, taip pat esama vertingų naftos ir dujų telkinių.
Pekinas agresyviai stengiasi paversti ten esančius rifus dirbtinėmis salomis, kur galėtų būti dislokuojami karo lėktuvai, o tokios pastangos pykdo kitas valstybes, reiškiančias pretenzijas į tas jūros dalis.
Vėliausia JAV operacija prasidėjo Vašingtonui prieš kelias dienas pareiškus, kad jo įsipareigojimai Taivanui yra „tvirti“ – tokie buvo pirmieji J.Bideno administracijos komentarai apie demokratiškai valdomą salą.
Taivanas atsiskyrė nuo likusios Kinijos pasibaigus pilietiniam karui 1949 metais ir gyvena jausdamas nuolatinę invazijos grėsmę, Pekinui žadant kada nors susigrąžinti šią salą.
Kinų komunistinė vyriausybė vengia bet kokių oficialių kontaktų su Taivanu ir stengiasi salą politiškai izoliuoti.
Tačiau JAV lieka svarbiausios neoficialios Taivano sąjungininkės, o amerikiečių Kongresas įsipareigojo parduoti jam ginklų savigynai.
Su Pekinu dėl prekybos nesutardavęs buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas užmezgė su Taibėjumi šiltesnius ryšius. Spėjama, kad D.Trumpo įpėdinis taip pat laikysis griežtos pozicijos Kinijos atžvilgiu.
