Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

JAV ketina parduoti Taivanui 2,4 mlrd. eurų vertės raketų sistemų

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pirmadienį pranešė Kongresui apie planus parduoti Taivanui 2,37 mlrd. dolerių (2 mlrd. eurų) vertės raketų sistemų „Harpoon“.
Raketų sistema „Harpoon“
Raketų sistema „Harpoon“ / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Tokia žinia nuskambėjo praėjus vos kelioms valandoms po Pekino pareiškimo, kad įvedamos sankcijos amerikiečių gynybos sektoriaus rangovėms, įskaitant „Boeing“ – vienai pagrindinį tiekėjų vėliausiame sandoryje.

„Jungtinės Valstijos tebėra labai suinteresuotos taika ir stabilumu Taivano sąsiauryje ir mano, kad Taivano saugumas yra Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono saugumo ir stabilumo pagrindas, – nurodė Valstybės departamentas. Jo teigimu, sandoris nepakeis karinės pusiausvyros regione.

Raketos „Harpoon“ gali smogti laivams ir sausumos taikiniams. Anot „Boeing“, šie ginklai valdomi pasitelkiant GPS ir neša sunkesnes nei 200 kg kovines galvutes. Raketos gali smogti pakrančių apsaugos objektams, oro erdvės gynybos sistemoms, neapsaugotiems orlaiviams, uostuose stovintiems laivams ir uostų bei pramonės kompleksams.

Anksčiau pirmadienį Kinija paskelbė, kad taikys sankcijas „Boeing“, „Lockheed Martin“ ir kitoms JAV gynybos bendrovėms dėl ginklų tiekimo Taivanui.

Valdančioji Komunistų partija laiko Taivaną, 1949 metais atsiskyrusį nuo šalies žemyninės dalies per pilietinį karą, Kinijos dalimi ir grasina surengti invaziją. Vašingtonas 9-ame dešimtmetį žadėjo sumažinti ir galiausiai nutraukti ginklų teikimą Taibėjui, bet reikalauja, kad jo ginčas su Pekinu būtų išspręstas taikiai.

Kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas nepatikslino, kokios ir nuo kada galėtų būti taikomos baudžiamosios priemonės.

„Siekdama apsaugoti nacionalinius interesus, Kinija nusprendė įvesti sankcijas amerikiečių įmonėms, prisidėjusiems prie ginklų pardavimo Taivanui“, – sakė Zhao Lijianas.

Kinijos ir JAV santykiai pašlijo labiausiai per pastaruosius dešimtmečius, kilus ginčų dėl saugumo, technologijų, koronaviruso pandemijos ir žmogaus teisių.

Taivanas jau seniai yra nesantaikos obuolys dvišaliuose santykiuose. Vašingtonas nepalaiko oficialių ryšių su šios salos valstybės demokratiškai išrinkta vyriausybė, bet yra jos pagrindinis jos sąjungininkas. JAV yra įpareigotos savo pačių įstatymais pasirūpinti, kad Taibėjus galėtų apsiginti. Pastaruoju metu salai parduodama vis daugiau modernios ginkluotės.

Pekinas nuolat spaudžia Amerikos kompanijas, įskaitant „Boeing“, siekdamas paveikti Jungtinių Valstijų politiką. Kinija yra viena didžiausių „Boeing“ komercinių orlaivių rinkų, todėl ši bendrovė gali smarkiai nukentėti nuo potencialaus boikoto. Vis tik Zhao Lijianas užsiminė, kad sankcijos palies tik „Boeing“ gynybos sektoriaus padalinį, o ne jos civilinių lainerių verslą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos