JAV mokslininkai: atominių ginklų pasaulyje mažėja, bet dėl to jis netampa saugesniu

Branduolinį saugumą nagrinėjantys JAV mokslininkai Hansas M.Kristensenas ir Robertas S.Norrisas neseniai paskelbė savo tyrimą, kuriame apžvelgė atominių ginklų išdėstymą visame pasaulyje. Jie teigia, kad nepaisant atominių ginklų skaičiaus mažėjimo visame pasaulyje, jų keliama grėsmė nė kiek nesumažėjo. Naujienų svetainė businessinsider.com pateikė pagrindinius mokslininkų tyrimo teiginius.
Atominis Nagasakio bombardavimas
Atominis Nagasakio bombardavimas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Savo moksliniame darbe tyrėjai pabrėžia, kad siekis nustatyti konkretų atominių ginklų skaičių ir vietas, kuriose jie yra laikomi, yra nedėkingas užsiėmimas.

Branduolinius ginklus turinčios šalys nenoriai atskleidžia bet kokią su tuo susijusią informaciją, o kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Izraelis iš viso vengia bet kokių komentarų. Mažai žinoma ir apie Šiaurės Korėjos branduolinę programą bei apie Pakistano atominių ginklų arsenalą.

Autoriai teigia, kad šiuo metu yra dislokuota apie 16 300 atominių ginklų 97 vietose, esančiose 14 pasaulio valstybių. Tačiau mokslininkai teigia, kad pagrindo nerimauti nėra daug, kadangi tik 4000 ginklų gali būti veikiantys, nors iš jų 1800 yra paruošti greitojo reagavimo atvejams.

Dėl šios priežasties H.M.Kristenseno ir R.S.Norriso tyrimas yra vienas išsamiausių pastarojo meto tyrimų branduolinių ginklų paplitimo tema.

Autoriai teigia, kad šiuo metu yra dislokuota apie 16 300 atominių ginklų 97 vietose, esančiose 14 pasaulio valstybių. Tačiau mokslininkai teigia, kad pagrindo nerimauti nėra daug, kadangi tik 4000 ginklų gali būti veikiantys, nors iš jų 1800 yra paruošti greitojo reagavimo atvejams.

Tyrimas taip pat atskleidžia, kad nepaisant to, jog branduolinių ginklų skaičius mažėja, tačiau jų keliama grėsme išlieka tokia pati.

Štai 2009 m. visame pasaulyje buvo apie 23 300 ginklų, o šiuo metu 7000 mažiau. To priežastis yra 2011 m. įsigaliojusi Rusijos ir JAV dvišalė ginklų mažinimo sutartis.

Manoma, kad Izraelis branduolinių ginklų turi mažiau, negu manyta ankščiau ir, tikėtina, kad jo arsenale yra nuo 75 iki 200 atominių bombų. Dėl konkretaus skaičiaus yra smarkiai ginčijamasi, kadangi pats Izraelis niekada oficialiai nepatvirtino turintis šio tipo ginklų.

Skirtingos šalys turi skirtingas atominių ginklų laikymo vietas, kurių parinkimas priklauso nuo valstybės poreikių ir esamos politinės situacijos.

Pavyzdžiui, Izraelis turi dislokavęs vidutinio nuotolio balistines raketas Sdot Michoje, kovinės galvutės yra tobulinamos Soreko atominių tyrimų centre ir, tikėtina, laikomos Tel Nofoje bei Nevatimoje, kur jos gali būti pritaisytos prie naikintuvų „F 16”. Dimonos miestas Negevo dykumos viduryje yra pagrindinė kovinių galvučių ir joms reikalingų sudėtinių dalių gamybos vieta.

Dimoną nuo Soreko skiria daugiau negu valanda kelio. Izraelio atominė infrastruktūra yra geografiškai koncentruota ir išplėtota taip, kad karo atveju būtų įmanoma transportuoti būtinas priemones kaip įmanoma greičiau. Maža to, pagrindinės atominių ginklų pramonės įmonės įsikūrusios retai apgyvendintose šalies vietose, kurios, prasidėjus karui, nuo priešininkų atakų nenukentėtų pirmosios.

Ekspertai beveik nieko negali pasakyti apie Pchenjano turimo arsenalo pajėgumus ir laikymo vietas. Be to, nėra net žinoma ar šalis turi atominę bombą, kuri būtu tinkama naudojimui,

Visiškai kita situacija susiklostė Pakistane, kuris didina savo ginklų arsenalą ir šiuo metu turi nuo 100 iki 120 kovinių galvučių. Branduolinių ginklų infrastruktūra yra išsklaidyta visoje šalyje.

2009 m. JAV valstybės sekretorė Hilary Clinton šalies Kongresui pareiškė, kad Pakistanas priėmė sprendimą išskirstyti atominių ginklų saugyklas ir įmones po visą šalį.

Mokslininkai teigia, kad pagrindiniai Pakistano atominiai ginklai yra sutelkti Islamabade ir Karačyje, taip pat šiaurinėje šalies dalyje esančiuose kalnuose.

Nėra daug žinoma apie Šiaurės Korėjos branduolinius ginklus, nors ši šalis jau yra atlikusi tris atominius bandymus. Ekspertai beveik nieko negali pasakyti apie Pchenjano turimo arsenalo pajėgumus ir laikymo vietas. Be to, nėra net žinoma ar šalis turi atominę bombą, kuri būtu tinkama naudojimui.

Nors Rusija ir smarkiai sumažino branduolinio ginklo pramonės vietų skaičių, tačiau jų šiuo metu Maskva turi daugiau negu JAV. Tokių vietų skaičius Rusijoje siekia 40, o JAV tik 18. Vis dėlto, JAV turimas branduolinis arsenalas kiekiu pranoksta Rusijos turimus atominius ginklus.

H.M.Kristensenas ir R.S.Norrisas pažymi, kad Rusija iki šiol nėra padalijusi savo turimų atominių ginklų į dvi – taktinių ir strateginių ginklų – kategorijas. Be to, užsienio ekspertams yra itin sunku nustatyti konkrečias atominių ginklų dislokavimų vietas didžiausioje pagal plotą pasaulio valstybėje, nes jos yra išmėtytos po visą šalį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų