Portalas news.vice.com skaičiuoja, kad už šiuos pinigus būtų galima iškasti tunelį, kuris sujungtų Naująjį Džersį ir Manhataną, nutiesti greitojo traukinio liniją iš San Diego į Sakramentą, atstatyti visus nugriautus namus po uragano „Katrina“ ir dar užtektų pinigų kelių šimtų mokyklų rekonstrukcijai.
Stokholmo taikos tyrimų instituto atlikta analizė rodo, kad daugelis šių pinigų Afganistane buvo tiesiog iššvaistyti, o šalyje taip ir nesusikūrė tvarus ekonomikos sektorius.
„Afganistano privatus sektorius taip ir nesugebėjo išpildyti savo potencialo kaip ekonomikos variklis ar socialinio įtraukimo instrumentas“, – teigiama ataskaitoje.
Ataskaitoje pastebima, kad tik dešimtadalis Afganistano ekonomikos veikia legaliai, o visi kiti pinigai patenka į vadinamąjį „šešėlį“.
Ataskaitoje pastebima, kad tik dešimtadalis Afganistano ekonomikos veikia legaliai, o visi kiti pinigai patenka į vadinamąjį „šešėlį“.
„Vyrauja nepasitenkinimas paskirstymo neteisingumu, prastu socialinių paslaugų užtikrinimu, politine korupcija. Visa tai užgožia tuos menkus pasiekimus“, – rašoma paviešintoje ataskaitoje.
Ekspertai peikia ir JAV, kuri, pasak jų, išdalino per daug pinigų, nepasverdama, kiek iš jų išties gali būti sėkmingai panaudoti korupcijos purtomoje valstybėje.
Afganistano verslininkams patarinėjęs JAV prekybos namų atstovas Greggas Willhauckas pripažino, kad buvo padaryta daugybė klaidų. „Tai buvo karo ir/arba sutarties ekonomika“ – sakė jis.
„Nebuvo padaryta užtektinai, kad sukurtume stabilią Afganistano ekonomiką. Visos tos pastatytos karinės bazės ir priešakiniai postai dabar stovi tušti. Afganų kompanijos, kurios statė šias bazes, galiausiai liko be darbo“, – teigė jis.
G.Willhauckas pritarė ir ataskaitos išvadoms, kurios nurodo didesnį dėmesį koncentruoti į verslo plėtojimą regionuose bei skatinti moterų įsijungimą, paliekant nuošalyje nepotizmu ir korupcija dvelkiantį Kabulą.
Pasak jo, Talibanas neatrodo tokia baisi grėsmė tiems, kurie jau yra susidūrę su Afganistano politikų savivale bei korupciniais santykiais.
„Afganai verslininkai per trisdešimt karo metų jau išmoko dirbti nesaugiomis sąlygomis. Problema, kad juos kankina politinis nestabilumas“, – teigė ekspertas.
