Gynybos sekretorius Markas Esperis ir Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley atmetė kaltinimus, kad Pentagonas ir kitos vyriausybės institucijos klaidingai informuodavo apie pažangą, nors pareigūnai JAV galimybes išspręsti šį konfliktą vertino labai skeptiškai.
„Viskas buvo labai skaidru. Šis karas nebuvo kažkur slepiamas“, – žurnalistams sakė M.Esperis.
„Visiems tiems žmonėms, stebėjusiems šį konfliktą daug metų, kažkokios insinuacijos, kad buvo didelio masto sąmokslas, mano nuomone, atrodo tiesiog absurdiška“, – pridūrė jis.
M.Milley savo ruožtu kalbėjo: „Žinau, kad buvo tvirtinama apie kažkokį koordinuotą melą, trukusį 18 metų... Man šis apibūdinimas atrodo klaidingas.“
„Žinau, kad aš ir daug, daug kitų savo laiku pateikdavome vertinimus, remdamiesi faktais, kuriuos tuo metu žinojome, – aiškino jis. – Ir šie vertinimai buvo sąžiningi. Niekada nebuvo ketinama jais apgaudinėti Kongreso arba Amerikos žmonių.“
Praeitą savaitę laikraštis „The Washington Post“ pradėjo skelbti „Afganistano dokumentus“ (The Afghanistan Papers) – virtinę vyriausybės institucijų vidaus naudojimo dokumentų, atskleidžiančių Amerikos nesugebėjimą įveikti Talibano islamistų kovotojų ir sustiprinti Afganistano vyriausybės.
Leidinys pareiškė, kad šie dokumentai „prieštarauja ilgai virtinei JAV prezidentų, kariuomenės vadų ir diplomatų pareiškimų, metai po metų įtikinėjusių amerikiečius, kad darome pažangą Afganistane ir kad šiame karą verta kovoti“.
„Labai gera žurnalistika“
Komentuodamas dienraščio pareiškimus M.Milley sakė, kad šis straipsnių ciklas yra „labai, labai geras tiriamosios žurnalistikos pavyzdys“.
Vis dėlto jis tvirtino, kad „The Washington Post“ dokumentai yra pagrįsti „žvelgiant atgal“ teiktais interviu ir vertinimais, kuriais siekta analizuoti JAV pasiekimus ir nieko neslėpti. Anot M.Milley, ši medžiaga labai skiriasi nuo vadinamųjų „Pentagono dokumentų“, nutekintų 1971 metais ir atskleidusių daug labiau manipuliuojamą JAV vyriausybės elgesį per Vietnamo karą.
M.Milley sakė, kad JAV pajėgoms pavyko išrauti „al Qaeda“ – Afganistane prieglobstį radusią džihadistų grupuotę, atsakingą už 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakas – ir nubausti jos gynėjus talibus.
„Mūsų pirminis uždavinys įsiveržti į Afganistaną 2001 metų spalio 7-ąją buvo [pastangos] neleisti Afganistanui kada nors vėl tapti platforma rengti teroristinėms atakoms Jungtinių Valstijų žemyninėje [dalyje], – kalbėjo generolas. – Būtent tai užsibrėžėme padaryti, ir iki šiol tai buvo sėkminga.“
„Daug metų aiškiai sakėme, kad nebus racionalios, pagrįstos galimybės iškovoti karinę pergalę prieš Talibaną arba [kitus] kovotojus“, – pabrėžė M. Milley.
„Prezidentas [George'as W.] Bushas tai pasakė anksti, prieš 2001-ųjų Kalėdas. Ir šiandien tai tebėra tiesa“, – pridūrė jis.
JAV misija – nebaigta
Afganistane šiuo metu tebelaikoma 13 tūkst. JAV karių, bet Talibanas išlieka stiprus. M.Milley šią padėtį laiko „strateginiu patu“, kurį galima išspręsti tik taikos susitarimu, pasiektu derybomis tarp Talibano ir Kabulo vyriausybės.
Jis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos turi šioje šalyje „gyvybiškai svarbių nacionalinio saugumo interesų“.
„Mūsų kariai, jūreiviai, lakūnai ir jūrų pėstininkai, atidavę savo gyvybes Afganistane, nepaaukojo savo gyvybių veltui“, – teigė generolas.
M.Esperis savo ruožtu sakė, kad Pentagonas turi svarbią priežastį toliau veikti šioje šalyje.
„Turime misiją Afganistane – užtikrinti, kad jis niekada netaptų saugiu prieglobsčiu teroristams“, – sakė jis.
„Taigi, kol įsitikinsime, kad ši misija yra baigta, tęsime savo dalyvavimą, kad tai padarytume“, – pabrėžė gynybos sekretorius.
