Kas yra šnipinėjimo balionai?
Šiuolaikinis šnipinėjimo balionas – tai šnipinėjimo įranga, pavyzdžiui, fotokamera, pakabinta po balionu, kuris sklando virš tam tikros teritorijos, nešamas vėjo srovių. Prie balionų pritvirtinta įranga gali būti radaras ir būti varoma saulės energija, rašo „The Guardian“.
Oro balionai paprastai skraido 24 000-37 000 metrų aukštyje, t.y. gerokai aukščiau, nei skraido komercinis oro eismas – lėktuvai beveik niekada neskrenda aukščiau nei 12 000 metrų.
Kodėl verčiau naudoti šnipinėjimo balionus, o ne palydovus?
„Pastaruosius kelis dešimtmečius palydovai buvo įprastas dalykas. Palydovai buvo atsakymas“, – sako Australijos nacionalinio universiteto tarptautinio saugumo ir žvalgybos studijų profesorius Johnas Blaxlandas, knygos „Paslapčių atskleidimas“ (Revealing Secrets – angl.) autorius. Tačiau dabar, kai išrandami lazeriai ar kinetiniai ginklai, kuriais galima taikytis į palydovus, vėl pradėta domėtis oro balionais. Jie nesuteikia tokio pat nuolatinio stebėjimo lygio kaip palydovai, tačiau juos lengviau surinkti ir daug pigiau paleisti. Norint pasiųsti šnipinėjimo palydovą į kosmosą, reikia raketos nešėjos – įrangos, kuri paprastai kainuoja šimtus milijonų dolerių.
Be to, balionai gali skenuoti didesnę teritoriją iš mažesnio aukščio ir praleisti daugiau laiko tam tikroje teritorijoje, nes jie juda lėčiau nei palydovai, teigiama 2009 m. ataskaitoje JAV karinių oro pajėgų Oro pajėgų vadavietės ir štabo koledžui.
Kada jie buvo panaudoti pirmą kartą?
Pirmieji žvalgybinius oro balionus pradėjo naudoti prancūzai – 1794 m., per Prancūzijos revoliucinius karus, Fliūro mūšyje prieš austrų ir olandų karius. Jie taip pat buvo naudojami 1860 m., per Amerikos pilietinį karą, kai Sąjungos vyrai karšto oro balionais su paruoštais žiūronais bandė surinkti informacijos apie toliau esančių konfederatų veiklą. Jie siuntė signalus atgal morzės abėcėle arba „popieriaus lapu, pririštu prie akmens“, atskleidžia J.Blaxlandas.
Pastaraisiais metais JAV atgaivino šią idėją, tačiau balionus naudojo tik JAV teritorijoje.
„Sklandyti virš svetimos teritorijos reikia prašyti leidimo“, – sako J.Blaxlandas. „Arba jei ketinate tai daryti [be leidimo], tuomet tikėkitės, kad tai nebus gerai sutikta“, – perspėja jis.
Pats Pentagonas savo trumpame pareiškime penktadienį teigė, kad: „Tokio pobūdžio oro balionų veiklos atvejų per pastaruosius kelerius metus buvo pastebėta ir anksčiau“.
Demokratijų gynimo fondo Kinijos ekspertas Craigas Singletonas agentūrai „Reuters“ teigė, kad tokius balionus JAV ir Sovietų Sąjunga plačiai naudojo Šaltojo karo metais ir tai buvo pigus žvalgybos duomenų rinkimo metodas.
Kodėl Kinija tai daro?
J.Blaxlandas mano, kad mažai tikėtina, jog kinai nesitikėjo būti pagauti: būti pagautiems tikriausiai buvo siekiama, turint omenyje du rezultatus. Pirmoji priežastis, kodėl balionas buvo paleistas, jo manymu, buvo noras JAV pasiųsti tam tikrą žinutę, ir tuo geriau, jei pakeliui būtų užfiksuota kokia nors žvalgybinė informacija.
„Sunku įsivaizduoti, kaip jie galėjo manyti, kad jis nebus aptiktas. Amerikos oro erdvė yra taip atidžiai tyrinėjama JAV civilinės aviacijos institucijų, JAV karinių oro pajėgų, JAV kosmoso pajėgų, meteorologijos tinklų – tai itin kruopščiai stebima oro erdvė“, – sako jis.
Antroji priežastis – siekis, kad JAV žinotų, jog Kinija slapta neatsilieka nuo savo technologijų ir jas kopijuoja.
„Kinijos saugumo agentūros meistriškai moka kopijuoti. Joms labai, labai gerai sekasi nustatyti, kokia yra technologija, ir tada stengtis ją atkartoti“, – sako J.Blaxlandas.
Pasak J.Blaxlando, tai „viskas, ką jūs galite padaryti, mes galime padaryti geriau“, ir tai yra „tik ledkalnio viršūnė“. Kinija šnipinėja „pramoniniu mastu“, nes mažos žvalgybos informacijos dalys renkamos ir perduodamos nesuskaičiuojamais būdais. Kartu jie sudaro išsamius vaizdus.
Singapūre dirbantis saugumo analitikas Alexanderis Neillas agentūrai „Reuters“ sakė, kad nors balionas greičiausiai iš naujo įneš žiežirbų į Kinijos ir JAV santykius, jo žvalgybinė vertė, palyginti su kitais elementais, kuriais disponuoja modernėjanti Kinijos kariuomenė, greičiausiai yra nedidelė.
„Kinija turi savo pačių šnipinėjimo ir karinių palydovų, kurie yra daug svarbesni ir efektyvesni stebint JAV, todėl manau, kad galima daryti teisingą prielaidą, jog žvalgybos nauda nėra didelė“, – sako A.Neillas, kuris yra Havajų Ramiojo vandenyno forumo analitinio centro bendradarbis.
Apie tai, kad santykiai kurį laiką vėl įšals kalbama ir kitame „The Guardian“ analitiniame komentare. Šnipinėjimo balionas paskatino JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną penktadienį atsisakyti retos kelionės į Pekiną. Tačiau komentare teigiama, kad šiose derybose turėjo būti aptarti keli rimti galimi dviejų supervalstybių nesutarimai, visų pirma dėl Taivano ateities.
„Kiek laiko užtruks, kol tos diskusijos vėl pradės vykti, labai priklausys nuo Pekino motyvų, dėl kurių jis apskritai pasiuntė oro balioną“, – spėlioja „The Guardian“ analitikas Julianas Borgeris.
Pasak jo, tai galėjo būti atvejis, kai kairė ranka nežino, ką daro dešinė, arba tai galbūt buvo sąmoningas bandymas sabotuoti bet kokį įtampos sušvelninimą, kurį galėjo pasiekti A.Blinkeno kelionė.
Kitas klausimas yra techninis. Kam siųsti oro balioną vykdyti šnipinėjimo palydovų amžiuje? „Oro balionai yra pigesni ir gali priartėti prie stebėjimo objektų. Tačiau neaišku, ką balionas galėtų pamatyti raketų šachtose Montanoje, ko dar nežinojo kinai“, – pastebi analitikas J.Borgeris.
Jis taip pat spėliojo, kad galbūt buvo siekiama stebėti karinį atsaką, stebėti, kaip greitai balionas bus pastebėtas ir kaip greitai bus pakelti naikintuvai. Anot analitiko, politinė reakcija taip pat gali būti įdomi Pekinui.
Koks galimas poveikis diplomatiniams santykiams?
Vis dėlto „Financial Times“ kelia poveikio diplomatiniams santykiams klausimą. Dviejų dienų A.Blinkeno kelionės atšaukimas jau yra didelė pasekmė. Buvo tikimasi, kad vyriausiasis Vašingtono pasiuntinys susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu kelionės, kurios metu jis būtų tapęs pirmuoju J.Bideno administracijos kabineto sekretoriumi, apsilankiusiu Kinijoje, ir pirmuoju valstybės sekretoriumi, atvykusiu į šią šalį per daugiau nei penkerius metus, metu.
Santykiai tarp supervalstybių jau dabar yra įtempti. A.Blinkeno kelionė buvo dalis pastangų stabilizuoti įtampą po lapkričio mėn. įvykusių J.Bideno ir Xi derybų. Per tą susitikimą lyderiai sutarė, kad jie turėtų pabandyti nustatyti santykių, kurie nusmuko iki žemiausio lygio nuo 1979 m., kai šalys užmezgė diplomatinius santykius, pagrindą.
Kai kurie Kongreso respublikonai, tarp jų – Arkanzaso senatorius Tomą Cottonas, anksčiau pasinaudojo žinia apie balioną ir paragino A.Blinkeną atšaukti savo vizitą. Jie taip pat kritikavo Baltuosius rūmus už tai, kad šie leido „tokį įsiveržimą“.
Atstovų Rūmų užsienio reikalų komiteto vadovas respublikonas Michaelas McCaulas sakė, kad A.Blinkenas turėjo vykti pasakyti „pirmininkui Sijui ir jo vyriausybei, kad jų karinis avantiūrizmas daugiau nebus toleruojamas“.
„Nemanau, kad [Kinijos] vadovybė supranta, kokiu dideliu politiniu reikalu Vašingtone tampa šis šnipinėjimo balionas“, – sakė JAV ir Kinijos analitikas Billas Bishopas.
„Nemanau, kad [Kinijos] vadovybė supranta, kokiu dideliu politiniu reikalu Vašingtone tampa šis šnipinėjimo balionas“, – sakė JAV ir Kinijos analitikas Billas Bishopas. „[Jis] tik dar labiau temdo ir taip sparčiai temstančią nuotaiką [Kapitolijaus] kalvoje“, – pridėjo jis.
Ko galime tikėtis ateityje?
„Nėra jokių ribų, kokias technologijas galima priklijuoti prie baliono dugno“, – sako J.Blaxlandas.
„Strategai ir karinių kampanijų rengėjai kalba apie dominavimą aukštesnėse vietose. Ir šiais laikais tai buvo kosmosas. Dabar, kai kosmosas yra toks perpildytas ir ginčijamas, o dabar toks pažeidžiamas, ši subkosminė sritis, viršutinė atmosferos sritis, įgavo visiškai naują naudingumą ir svarbą tarptautiniam stebėjimui ir šnipinėjimui, kuri, kaip manėme, buvo praeityje ir, akivaizdu, vėl grįžo į centrinę sceną“, – sako jis.
