Šis sprendimas siunčia žinią apie atnaujintą Vašingtono nusiteikimą angažuotis su Rusija, nors jos prezidentas Vladimiras Putinas yra užsitraukęs Amerikos nemalonę dėl savo veiksmų Ukrainoje ir Sirijoje.
Rusija neseniai pasisiūlė surengti derybas su Vašingtono kariškiais po to, kai slapta dislokavo Sirijoje savo karių, artilerijos sistemų ir tankų.
Daugelis Vakarų šalių pareigūnų įtaria, kad tos pajėgos bus naudojamos sustiprinti Sirijos prezidento Basharo al Assado režimui, nors Maskva tikina, kad jų uždavinys – kovoti su IS ekstremistais.
„Sunku tiksliai nustatyti, koks jų svarbiausias prioritetas“, – pastebėjo J.Earnestas.
V.Putinas teikė gyvybiškai svarbų palaikymą B.al Assadui, kai jo šalyje įsiplieskė sukilimas prieš Damasko režimą, peraugęs į žiaurų pilietinį karą, nusinešusį apie 240 tūkst. žmonių gyvybių, o dar 4 mln. gyventojų privertusį palikti savo namus.
Tačiau Maskva taip pat stengėsi vaizduoti B.al Assado armiją kaip jėgą, nukreiptą prieš islamistus sukilėlius, tarp jų „Islamo valstybę“.
Tuo tarpu Vašingtonas ir Europos valstybės laiko B.al Assadą atstumtuoju, kuriam tenka kaltė dėl chaoso Sirijoje ir IS suklestėjimo.
Kita vertus, Vakarų pastangos įveikti „Islamo valstybę“ nebuvo sėkmingos, o nuosaikioji Sirijos opozicija pralaimi radikalioms grupuotėms, todėl Baltieji rūmai gali tikėtis įtraukti Rusiją į šią kovą.
Kol kas neaišku, ar JAV ir Rusijos diskusijos galėtų būti surengtos tarp kariškių ar tarp civilių pareigūnų, taip kokiu lygmeniu.
Rusijos ir JAV kariškių dialogas praktiškai buvo įšaldytas nuo 2014 metų, reaguojant į Maskvos įvykdytą Ukrainai priklausančio Krymo aneksiją.
