Kariai bus dislokuoti 2020-ųjų rugsėjį ir prisijungs prie 33 tūkst. karių kontingento, šiuo metu veikiančio kontingento, nurodė JAV pajėgos Europoje.
Pasak jų, šis sprendimas „liudija apie mūsų įsipareigojimus NATO ir mūsų bendram ryžtui remti Europos saugumą“.
JAV ambasadorius Richardas Grenellas pareiškė, kad „amerikiečiai įsipareigoję stiprinti transatlantinį aljansą, o prezidento Donaldo Trumpo pažadas didinti JAV gynybos potencialą reiškia, kad aljansas stiprėja jau šiandien“.
Tarp dislokuojamų padalinių yra lauko artilerijos brigada, du salvinės raketų ugnies sistemų batalionai Grafenvėre, mažojo nuotolio oro erdvės gynybos batalionas Ansbache ir įvairūs pagalbiniai padaliniai Hohenfelse ir Baumholderyje.
Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen pavadino sprendimą dislokuoti papildomas pajėgas „sveikintinas transatlantinių ryšių gyvybiškumo požymis“ ir „įsipareigojimas bendram saugumui“.
D.Trumpas jau kurį laiką skundžiasi, jog NATO partneriai Europoje nepakankamai finansuoja savo pačių gynybą. Amerikos lyderis negaili ypač kandžios kritikos Berlynui.
Per liepą vykusį NATO viršūnių susitikimą D.Trumpas pavadino Vokietiją „Rusijos įkaite“ ir atkreipė dėmesį į abiejų šalių glaudžius ryšius energetikos srityje, įskaitant tiesiamą dujotiekį „Nord Stream 2“.
Per 2014-aisiais įvykusį viršūnių sutikimą NATO sąjungininkai sutiko palaipsniui didinti gynybos biudžetus iki 2 proc. BVP. Tačiau Vokietija – Europos didžiausia ekonomika – skiria gynybai vos 1,2 proc. palyginti su 3,5 proc., kuriuos skiria Jungtinės Valstijos.
JAV pajėgų Europoje pareiškime sakoma, kad kontingento pakeitimus sąlygojo platesnis 2017-ųjų nurodymas didinti dislokuotų karių skaičių.
„Augant JAV kariuomenei, reikšminga dalis šio augimo vyks Europoje, nes užduotis ginti NATO sąjungininkus ir atgrasyti agresiją tebelieka prioritetiniu“, – teigiama pareiškime.