Kai kurie JAV įstatymų leidėjai pagrasino nutraukti kasmet milijardus dolerių siekiančią paramą Pakistanui. Kiti ragino paskelbti Pakistaną „niekšinga“ valstybe (angl. k. rogue). Tačiau kai šalies premjeras Yousufas Raza Gilani paskelbė pavedantis atlikti tyrimą, kad būtų išsiaiškinta, kaip O.bin Ladenas galėjo slėptis „tokioje įprastoje vietoje“, o su kitu oro kvėptelėjimu bandė reabilituoti šalies slaptąją tarnybą ISI, kuri, daugelio apžvalgininkų įsitikinimu, žinojo apie kaimynystėje įsikūrusį O.bin Ladeną, neatrodė, kad Pakistanas būtų siekęs kokiais nors būdais taisyti susiklosčiusią situaciją.
Be to, antrą sykį šiais metais buvo nutekinta CŽV skyriaus Islamabade vadovo pavardė. Tai, greičiausiai, ISI kerštas už patirtą gėdą per JAV kariškių įvykdytą naktinį reidą, kurio metu buvo nužudytas teroristų „Šiaurine žvaigžde“ vadintas O.bin Ladenas.
Gali būti, kad Islamabado veiksmai – tik įmantri Pakistano valdžios dūmų uždanga, po kuria bandoma paslėpti šalies viduje tvyrantį nepasitenkinimą. Tai – dienraščio „Guardian“ straipsnio išvada. Straipsnyje teigiama, esą tarp Pakistano ir JAV buvo sudarytas slaptas susitarimas, leidęs JAV pajėgoms atlikti vienašališkus reidus Pakistano teritorijoje ir Vašingtonui sutinkant, kad vėliau Pakistano valdžia viešai šį puolimą pasmerks.
Branduolinė baimė
Gali būti, kad Islamabado veiksmai – tik įmantri Pakistano valdžios dūmų uždanga, po kuria bandoma paslėpti šalies viduje tvyrantį nepasitenkinimą.Kaip ten bebūtų, Baltieji rūmai bando išsaugoti šią santuoką. Rūmų atstovas spaudai Jay Carney savo pastarajame pranešime pabrėžė tai, kiek daug Pakistanas padarė kovoje su terorizmu, o ne tai, ko nepadarė. Tuo tarpu šių dviejų šalių santykiai buvo apibūdinti kaip „svarbūs“, tačiau „sudėtingi“.
Kaip ir praeityje, abiem valstybėms vienai kitos labai reikia. Išsaugoti santykius skatina ir baimė – JAV bijo net pamąstyti, kas nutiktų su Pakistano branduoliniais ginklais, jei valdžia šioje šalyje žlugtų. Visgi JAV Taikos instituto Pakistano ekspertas Andrew Wilderis įsitikinęs, kad šie santykiai pasiekė lūžį.
Ne mažiau, nei patys santykiai, anot jo, svarbu tai, kad „JAV negali toliau lyg niekur nieko bendrauti su Pakistanu, kai pasitikėjimo tarp šalių yra tiek mažai.“ Tikima, kad Baltieji rūmai patyliukais iš Pakistano reikalavo kai kurių dalykų, pavyzdžiui, pagalbos siekiant susekti kitas „al-Qaedos“ figūras ar paramos Afganistano Talibanui nutraukimą. Nors Pakistano valdžia neigia, tikima, kad ji Talibano lyderiui mulai Omarui suteikė prieglobstį šalies pietvakariuose.
„Daugiau svertų“
JAV įstatymų leidėjai, kaip antai senatorius Frankas Lautenbergas, nori, kad griežtų priemonių Pakistano atžvilgiu būtų imtasi jau dabar. Tarp šių priemonių jis siūlo ir finansinės paramos Pakistanui sustabdymą. „Prieš išsiųsdami dar nors vieną centą, turime žinoti, ar Pakistanas iš tiesų nuoširdžiai stovi mūsų pusėje kovoje su terorizmu“, – įsitikinęs politikas.
Nors nepanašu, kad šiuo aspektu artimiausiu metu būtų galima tikėtis pokyčių, visgi Jungtinių Valstijų pareigūnai tikisi, kad grėsmė netekti didžiulio finansinio srauto privers Islamabadą susimąstyti. Ypatingai turinti omenyje, kad Pakistano kariuomenė labai stipriai priklauso nuo JAV finansinės paramos.
Vienas iš ženklų, rodančių, kad spaudimas Pakistanui greičiausiai veikia – žinia, kad Islamabadas gali neleisti Amerikos agentams apklausti O.bin Ladeno žmonų, kurios, po specialiųjų pajėgų reido buvo rastos teritorijoje, kur slėpėsi O.bin Ladenas.
Tačiau Pakistano stebėtojai taip pat pabrėžia, kad Islamabadas šiuo metu gali tiesiog bandyti pakreipti susiklosčiusią situaciją kita linkme, taip tikėdamasis, kad netrukus visas triukšmas dėl O.bin Ladeno mirties išsisklaidys. Taip stengdamasis Pakistanas greičiausiai tikėtųsi išvengti didesnių nuolaidų JAV padarymo, pvz., paramos Afganistano Talibanui, nutraukimo.
Tačiau nepanašu, kad tai gali įvykti, kol Pakistanas jaus, kad jam Talibanas labai reikalingas kovoje su Indija – tai yra pagrindinis Pakistano užsienio politikos tikslas, o ne Amerikos „al-Qaedai“ paskelbtas karas.
