JAV pareigūnas: amerikiečiams iš šalies išvyti Nigeris pasitelkė Rusijos karius

Pasak straipsnio, Vakarų Afrikos valstybę valdantys kariškiai nurodė amerikiečiams išvesti beveik tūkstantį karių iš šalies, kuri iki praėjusių metų perversmo buvo pagrindinė Vašingtono partnerė kovoje su sukilėliais, nužudžiusiais tūkstančius žmonių ir išvijusiais milijonus.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs aukšto rango amerikiečių gynybos pareigūnas paaiškino, kad Rusijos pajėgos nesimaišo su JAV kariais, o naudojasi atskiru angaru 101 oro bazėje, kuri yra šalia Diori Hamani tarptautinio oro uosto Nigerio sostinėje Niamėjuje.

Dėl šio Rusijos kariuomenės žingsnio, JAV ir Rusijos kariai atsidūrė arti vienas kito tuo metu, kai šalių karinė ir diplomatinė priešprieša dėl konflikto Ukrainoje tampa vis aštresnė. Be to, kyla klausimų dėl JAV įrenginių šalyje likimo po jų išvedimo, pažymėjo „Reuters“.

„(Padėtis) nėra puiki, bet trumpuoju laikotarpiu ji yra valdoma“, – įvertino minėtas pareigūnas.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas sumenkino bet kokį pavojų amerikiečių kariams ar galimybę, kad Rusijos kariai gali priartėti prie amerikiečių karinės technikos.

„Rusai yra atskirame komplekse ir neturi priėjimo prie JAV pajėgų ar priėjimo prie mūsų įrangos“, – nurodė sekretorius spaudos konferencijoje Honolulu.

„Visada daugiausia dėmesio skiriu mūsų karių saugumui ir apsaugai ... Tačiau šiuo metu nematau čia didelės problemos, susijusios su mūsų pajėgų apsauga“.

Nigerijos ir Rusijos ambasados Vašingtone į prašymą pakomentuoti situaciją iš karto neatsakė.

JAV ir jų sąjungininkės buvo priverstos išvesti karius iš daugelio Afrikos šalių po perversmų, kai į valdžią atėjo grupuotės, norinčios atsiriboti nuo Vakarų vyriausybių. Be artėjančio pasitraukimo iš Nigerio, pastarosiomis dienomis JAV kariai taip pat paliko Čadą, o Prancūzijos pajėgos buvo išvarytos iš Malio ir Burkina Faso.

Tuo pat metu Rusija siekia stiprinti santykius su Afrikos valstybėmis, pristatydama Maskvą kaip draugišką šalį, neturinčią kolonijinio bagažo šiame žemyne.

Pastaraisiais metais Malis tapo vienu iš artimiausių Rusijos sąjungininkų Afrikoje, o privačios samdinių grupuotės „Wagner“ pajėgos ten dislokuotos kovoti su džihadistų sukilėliais.

Anksčiau Rusija santykius su Jungtinėmis Valstijomis apibūdino kaip „žemiau nulio“ dėl JAV karinės ir finansinės pagalbos Ukrainai, siekiančiai apsiginti nuo įsiveržusių Rusijos pajėgų.

JAV pareigūnas pridūrė, kad Nigerio valdžios institucijos prezidento Joe Bideno administracijai pranešė, jog Nigeryje bus apie 60 Rusijos karių, tačiau pareigūnas negalėjo patvirtinti šio skaičiaus.

Po perversmo JAV kariuomenė dalį savo pajėgų Nigeryje perkėlė iš 101 oro pajėgų bazės į 201 oro pajėgų bazę Agadezo mieste. Iš karto nebuvo aišku, kokia JAV karinė įranga liko 101 oro bazėje.

Jungtinės Valstijos pastatė 201 oro pajėgų bazę centrinėje Nigerio dalyje už daugiau nei 100 mln. dolerių. Nuo 2018 m. ji naudojama ginkluotais dronais atakuoti „Islamo valstybės“ ir su „al Qaeda“ susijusio judėjimo „Jama'at Nusrat al-Islam wal Muslimeen“ (JNIM) kovotojus.

Vašingtonui nerimą kelia islamo kovotojai Sahelio regione, kurie gali plėstis be JAV pajėgų ir žvalgybos pajėgumų.

Nigerio žingsnis prašyti išvesti JAV karius įvyko po kovo viduryje Niamėjuje įvykusio susitikimo, kuriame aukšto rango JAV pareigūnai išreiškė susirūpinimą, įskaitant numatomą Rusijos pajėgų atvykimą ir pranešimus apie Iraną, ieškantį šalyje tokių žaliavų kaip uranas.

Nors JAV pranešimas Nigerijos pareigūnams nebuvo ultimatumas, sakė pareigūnas, buvo aiškiai pasakyta, kad JAV pajėgos negali būti vienoje bazėje su Rusijos pajėgomis.

„Jie to nepriėmė gerai“, – pažymėjo pašnekovas.

Į Nigerį buvo nusiųstas amerikiečių generolas, kuris bandys organizuoti profesionalų ir atsakingą karių išvedimą. Nors jokie sprendimai dėl JAV karių Nigeryje ateities dar nepriimti, pareigūnas sakė, kad planuojama, jog jie grįš į JAV Afrikos vadavietės bazes, esančias Vokietijoje.