Vasario 1-ąją JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo paskelbė apie pasitraukimą iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF). Tai – sprendimas, kurio iš Donaldo Trumpo administracijos buvo tikimasi jau seniai.
Paskelbdamas apie pasitraukimą, M.Pompeo teigė, kad Rusija metų metus pažeidinėjo INF sutarties sąlygas, todėl neprasminga laikytis susitarimo, kurį ignoruoja viena jį pasirašiusi pusė.
Ekspertai ir Vakarų pareigūnai sutaria, kad Rusija pažeidžia INF sutarties sąlygas, tačiau nuomonės Vašingtono pasitraukimo išsiskiria.
NATO parėmė JAV sprendimą. Aljanso išplatintame pranešime teigiama, kad „Rusija ir toliau neigia INF sutarties pažeidimus, atsisako suteikti kokį nors patikimą atsaką, nesiėmė jokių demonstratyvių žingsnių, jog sugrįžtų prie visiško ir patikrinamo sutarties laikymosi“.
Tačiau kai kurie ekspertai nerimauja, kad JAV pasitraukimas iš sutarties pasaulio nepavers saugesniu.
„Turime galvoti, kaip atrodo pasaulis, kuriame visiškai nėra apribojimų tokio tipo balistinėms raketoms“, – portalui „Foreign Policy“ sakė ginklų kontrolės ekspertė Alexandra Bell iš Ginklų kontrolės ir neplatinimo centro.
TAIP PAT SKAITYKITE: JAV pasitraukus iš INF sutarties, analitikai kalba apie tiesioginio konflikto Europoje grėsmę
„Ar pasaulis taps saugesnis, jei Rusija neturės jokių suvaržymų dėl vidutinio nuotolio branduolinių balistinių raketų gamybos? Atsakymas yra neigiamas“, – pridūrė ji.
Antradienį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Vašingtonui pasitraukus iš INF, kad Maskva per artimiausius dvejus metus pagamins naujų tipų raketų sistemų.
„2019–2020 metais turime sukurti jūrų sistemos „Kalibr“ antžeminę versiją, ginkluotą tolimojo nuotolio sparnuotosiomis raketomis, kurios pademonstravo gerus rezultatus Sirijoje“, – gynybos pareigūnams sakė S.Šoigu.
„Per tą patį laikotarpį taip pat turėsime sukurti antžeminę raketų sistemą su tolimojo nuotolio hipergarsinėmis raketomis“, – pridūrė jis.
Tiesa, antradienį Kongrese skaitydamas metinį pranešimą, D.Trumpas neatmetė naujų susitarimų sudarymo galimybės. Prezidentas leido suprasti, kad, priešingu atveju, lauktų ginklavimosi varžybos.
„Galbūt galime susiderėti dėl kito susitarimo, įtraukdami Kiniją ir kitas šalis. O gal ir negalime – tokiu atveju smarkiai finansiškai ir inovacijomis aplenksime visus kitus“, – pareiškė D.Trumpas.
Kas yra INF ir „New START“?
Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (Intermediate-Range Nuclear Forces Treaty, INF) 1987 metais pasirašė JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas. Sutartis eliminavo vidutinio nuotolio nuo žemės paleidžiamas balistines ir sparnuotąsias raketas.
Pagal šį susitarimą, JAV ir Rusijai draudžiama turėti, gaminti ir bandyti nuo žemės paleidžiamas sparnuotąsias branduolines raketas, galinčias nuskrieti 500–5 500 kilometrų.
Pirmą kartą Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (Strategic Arms Reduction Treaty, START) buvo pasirašyta 1991 metais tarp JAV ir tuometinės Sovietų Sąjungos, ją 2010 metais Prahoje atnaujino Barackas Obama ir Dmitrijus Medvedevas.
„New START“ pervadinta sutartimi įsipareigojama sumažinti naudojimui paruoštų kovinių galvučių kiekį iki 1500–1675 vienetų, o jų nešėjų skaičių – iki 500–1100.
Tiesa, dauguma analitikų sutaria, kad Rusija „New START“ sutarties, kurios „galiojimo laikas“ baigsis 2021 metais, sąlygų laikosi.
Po to, kai 2018-ųjų liepą Helsinkyje susitiko su D.Trumpu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė Baltųjų rūmų vadovui pasakęs, kad Maskva yra pasiruošusi 2021-aisiais pratęsti sutartį.
„Manome, kad jie (amerikiečiai – red.) ne visiškai laikosi sutarties, tačiau tai turėtų nuspręsti ekspertai“, – žurnalistams kalbėjo V.Putinas.
Pavojus „New START“?
Paskelbęs apie pasitraukimą iš INF, valstybės sekretorius M.Pompeo neatsakė į klausimą apie „New START“ likimą, tačiau tikino, kad „darysime visa, kas įmanoma, jog užtikrintume, kad rizika branduolinių ginklų neplatinimui, kurią kelia šios ginklų sistemos, būtų panaikinta“.
A.Bell portalui „Foreign Policy“ sakė, kad M.Pompeo greičiausiai supainiojo terminus. „Ginklų kontrolė“ reiškia jau egzistuojančių ginklų skaičiaus mažinimą, o „ginklų neplatinimu“ vadinamos pastangos užkirsti kelią naujos ginkluotės kūrimui.
A.Bell, kaip ir kiti ginklų kontrolės šalininkai nerimauja, kad D.Trumpo administracija gali pasitraukti iš „New START“.
Nerimo priežastis? Kai kurie garsūs respublikonų užsienio politikos ekspertai, įskaitant aukščiausio rango D.Trumpo padėjėjus, kritikavo susitarimą kaip „vienpusį“.
Dabartinis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas 2010 metais laikraštyje „Wall Street Journal“ rašė, kad ši sutartis yra „visiškai nepagrįsta“, o pats D.Trumpas 2017 m. ją pavadino „blogu susitarimu“.
Buvęs diplomatas Thomas Countrymanas, iki 2017-ųjų dirbęs tarptautinio saugumo ir ginklų kontrolės sekretoriaus pavaduotoju, atkreipė dėmesį į J.Boltono nusiteikimą prieš tarptautines sutartis, įskaitant Irano branduolinį susitarimą ir Antibalistinių raketų sutartį, iš kurios JAV pasitraukė 2002-aisiais.
„Istoriškai Boltonas prieš „New START“ yra nusiteikęs taip pat priešiškai, kaip ir prieš kitus tarptautinius susitarimus, kurių pagrindinis žudikas jis buvo. Reikia sunerimti, kad jis pasinaudos bet kokia dingstimi nepratęsti „New START“, kaip ir džiaugėsi radęs priežastį panaikinti INF sutartį“, – tikino Th.Countrymanas.
Tačiau kiti ekspertai ir JAV pareigūnai įžvelgia skirtumą: esą INF atveju nėra jokios prasmės laikytis sutarties, kurią Rusija ignoruoja.
M.Kroenigas: „Jei vyksta ginklavimosi varžybos, Rusija jose daro progresą, o mes sėdime paraštėse ir žaidžiame su savo batų raišteliais.“
„Jei vyksta ginklavimosi varžybos, Rusija jose daro progresą, o mes sėdime paraštėse ir žaidžiame su savo batų raišteliais“, – teigė Matthew Kroenigas, užsienio politikos ir branduolinių ginklų ekspertas tyrimų centre „Atlantic Council“.
„Foreign Policy“ rašo, kad penktadienį vienas aukšto rango pareigūnas žurnalistams sakė: „Mąstykime blaiviai: jei vyks ginklavimosi varžybos, jas pradės Rusija.“
„Stiprinti denuklearizacijos pastangas“
„The Washington Post“ apžvalgininkė užsienio politikos klausimais Katrina van den Heuvel rašo, kad jei per šešerius ateinančius mėnesius, per kuriuos JAV numato visišką pasitraukimą iš INF sutarties, nebus pasiektas susitarimas su Rusija, kita „auka“ taps „New START“.
„Rusija, Kinija ir JAV išras daugiau ginklų ir dislokuos juos daugiau vietų, tų ginklų paleidimo greitis bus didesnis. Žmogiška klaida ar nelaimingas atsitikimas gali sukelti pasaulinę branduolinę katastrofą“, – rašo apžvalgininkė.
Pasak K.van den Heuvel, D.Trumpo administracija turėtų ne nutraukti denuklearizacijos pastangas ar bandyti išlaikyti status quo, o verčiau imtis iniciatyvos dėl nusiginklavimo. Apžvalgininkė rašo, kad į griežtą branduolinio arsenalo mažinimą turėtų būti įtraukta ne tik Rusija, bet ir Kinija.
K.van den Heuvel manymu, šiuo atveju reikėtų reikalauti patikrinimų, apsikeitimo informacija, arbitražo ir sutarties, „o ne sutarties sunaikinimo“.
K.van den Heuvel: „Atsakas į Kinijos neįtraukimą (į sutartį) turėtų būti kvietimas Pekinui prisijungti prie branduolinio nusiginklavimo, o ne egzistuojančio progreso naikinimas.“
„Atsakas į Kinijos neįtraukimą (į sutartį) turėtų būti kvietimas Pekinui prisijungti prie branduolinio nusiginklavimo, o ne egzistuojančio progreso naikinimas“, – rašo ji.
2015-ųjų duomenimis, Kinija turi apie 260 paleidimui paruoštų branduolinių galvučių.
Kinijos ir Irano klausimas
Būtent Kinija tapo svariu argumentu, kodėl JAV pasitraukė iš INF sutarties.
Kai kurie ekspertai tikina, kad pasitraukimas gali padėti Jungtinėms Valstijoms atremti augančią Kinijos konvencinę karinę galią.
Kadangi Kinija niekada nebuvo INF signatarė, ji galėjo kaupti tokių nebranduolinių ginklų kaip vidutinio nuotolio balistinių raketų „DF-21“, arsenalą. Pasak ekspertų, šios raketos jau dabar kelia grėsmę navigacijos Ramiajame vandenyne laisvei.
Kai JAV neberibos sutarties sąlygos, ji gali bandyti pasivyti Kinijos vidutinio nuotolio konvencinės jėgos arsenalą. Pasak ekspertų, Jungtinės Valstijos greičiausiai turės mobilias, nuo žemės paleidžiamas balistines raketas, kurios gali būti dislokuotos Ramiojo vandenyno salose.
„Šiuo klausimus Kinijos ir Irano neriboja sutartis, – žurnalistams telefonu sakė vienas D.Trumpo administracijos pareigūnas. – Negalime būti vienintelė šalis, kurią ji riboja.“
