„Rusija absoliučiai nieko nepadarė, kad būtų nutrauktas konfliktas“ tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir Kremliaus remiamų sukilėlių šalies rytuose, sakė K.Volkeris.
Nuo 2014-ųjų balandžio kovos Ukrainoje nusinešė daugiau kaip 100 tūkst. gyvybių.
„Tai kelia nusivylimą Vašingtone“, – pabrėžė K.Volkeris per telefoninę spaudos konferenciją iš Niujorko.
Penktadienį vykęs K.Volkerio susitikimas su V.Surkovu konflikto Ukrainoje tema buvo jau ketvirtas nuo 2017-ųjų liepos, kai K.Volkerį Valstybės departamentas paskyrė specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai.
JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys pažymėjo, kad pagaliau Maskva parodė „daugiau atvirumo diskutuojant apie platesnį mandatą“ ir „platesnę geografinę erdvę“ Jungtinių Tautų taikdariškai misijai, – šiuo klausimu plačiai kalbama pastaraisiais mėnesiais.
Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas palaikė idėją, kad kariai būtų dislokuoti tik pagal skiriamąją liniją tarp separatistų kontroliuojamos teritorijos ir pagrindinės Ukrainos dalies.
Kremlius griežtai priešinosi siūlymui dislokuoti JT taikdarius palei Kijevo nekontroliuojamą Rusijos ir Ukrainos sienos dalį.
„Rusija ketina grįžti pas mus su pataisytu pasiūlymu“, – žurnalistams sakė K.Volkeris.
Šį mėnesį Vokietijos diplomatijos vadovas Sigmaras Gabrielis jau yra sakęs norįs Jungtinių Tautų ginkluotos taikos palaikymo misijos Rytų Ukrainoje mandato dar iki Rusijos prezidento rinkimų kovo mėnesį.
Ukraina ir jos sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją, kad ši siunčia per sieną į Rytų Ukrainą karius ir ginklus. Maskva neigia šiuos kaltinimus, nors esama akivaizdžių faktų, kad ji dalyvauja šiose kovose ir atvirai politiškai remia separatistus.
