NATO susirūpinimas ir įtampa atsispindi suintensyvintuose JAV kariniuose manevruose Europoje, įskaitant neįprastą vienalaikį dviejų JAV lėktuvnešių kovos grupių dislokavimą Viduržemio jūroje praėjusią savaitę.
Tuo metu Rusija tampo nervus kalbomis apie naujus „pasaulio pabaigos“ ginklus, tokius kaip branduoliniais ginklais apginkluoti povandeniniai jūrų dronai, ir žingsniais, kuriuos kai kas laiko galinčiais eskaluoti karą Rytų Ukrainoje.
Per ceremonijas, kurių viena ketvirtadienį įvyks Vokietijoje, o kita – penktadienį Belgijoje, JAV aviacijos pajėgų generolas T.Woltersas iš armijos generolo Curtiso Scaparrotti perims NATO pajėgų Europoje vado ir JAV pajėgų Europoje vado pareigas.
Ceremonijose planavo dalyvauti JAV laikinasis gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas, bet likus vos kelioms valandoms iki numatyto išvykimo iš Vašingtono trečiadienį jis šią kelionę atšaukė.
P.Shanahano atstovas sakė, kad jis nusprendė likti Vašingtone konsultacijoms su Baltaisiais rūmais ir Valstybės departamentu dėl krizės Venesueloje ir padėties prie JAV ir Meksikos sienos.
Nesutarimai su Ankara
Į atsargą išeinantis C.Scaparrotti paskutinius savo kadencijos mėnesius skyrė įtampai tarp JAV ir Turkijos mažinti. Nesutarimai tarp sąjungininkių paaštrėjo dėl Ankaros sprendimo pirkti iš Rusijos raketinės gynybos sistemų S-400.
Amerika ir kitos NATO sąjungininkės laikosi nuomonės, kad tai nesuderinama su Turkijos dalyvavimu Pentagono naikintuvų F-35 programoje, ir netgi kelia klausimą dėl tolesnės šalies narystės bloke.
Turkija ir JAV smarkiai nesutaria dėl Vašingtono paramos kurdų kovotojams Sirijoje.
T.Woltersas leido aiškiai suprasti, kad Ankaros sprendimą įsigyti rusiškų raketų sistemų laiko nepriimtinu.
„Jeigu Turkija toliau eis šiuo keliu ir įsigis bei pradės naudoti S-400, ji neturėtų gauti F-35“, – sakė generolas per jo kandidatūros svarstymą Senate balandžio 2 dieną.
„Noriu pasakyti, kad visi suprantame, jog Turkija yra svarbi sąjungininkė regione, tačiau yra absoliučiai neracionalu palaikyti F-35 ir S-400 eksploatavimą drauge“, – kalbėjo jis.
Buvęs naikintuvo pilotas T.Woltersas pastaruoju metu vadovavo JAV aviacijos pajėgoms Europoje ir NATO aviacijos pajėgoms.
JAV ginčas su Turkija gali sugriauti NATO vienybę. Tokiu būdu Rusija pasiektų svarbiausią savo strategijos Vakarų atžvilgiu tikslą.
Praėjusį rudenį Kongresui pristatytoje Pentagono ataskaitoje buvo rašoma, kad Ankarai įsigijus rusiškų S-400, tai „neišvengiamai turėtų neigiamų padarinių JAV ir Turkijos dvišaliams santykiams, taip pat Turkijos vaidmeniui NATO“. Turkija yra viena iš NATO valstybių, kur Jungtinės Valstijos laiko savo branduolinius ginklus.
Europoje taip pat būgštaujama, kad tiek Vašingtonas, tiek Maskva planuoja pasitraukti iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties. Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės tvirtina, jog viena iš Rusijos sukurtų raketų sistemų pažeidžia šį svarbų Šaltojo karo laikų ginklų kontrolės paktą. Maskva tai neigia.
NATO šiais metais minint savo 70-metį, Aljansas susiduria su problema, kurią du buvę ambasadoriai šioje organizacijoje įvardija kaip beprecedentę.
„Didžiausias iššūkis Šiaurės Atlanto aljansui yra tai, kad pirmą kartą per jo gyvavimo istoriją nėra tvirtos, principingos Amerikos prezidento lyderystės“, – vasarį rašė Douglas Lute'as ir Nicholas Burnsas ataskaitoje Harvardo universiteto Belferių mokslo ir tarptautinių reikalų centrui.
„Į prezidentą Donaldą Trumpą daugelyje NATO sostinių žiūrima kaip į opiausią ir, neretai, sudėtingiausią Aljanso problemą“ dėl jo atvirai prieštaringo požiūrio į Aljanso vertingumą, rašė buvę ambasadoriai.
D.Trumpas ne kartą kaltino NATO nares, įskaitant Vokietiją, kad jos yra išlaikytinės, nenorinčios mokėti už savo gynybą.
Susirūpinimą kelia Rusija
Kovą C.Scaparrotti paskutinį kartą stojo prieš Kongresą kaip pajėgų Europoje vadas ir pateikė savo saugumo grėsmių, su kuriomis susiduria NATO ir JAV pajėgų Europoje vadovybė, vertinimą. Tąsyk generolas sakė, kad didžiausią susirūpinimą jam kelia Rusija.
„Rusija yra ilgalaikė strateginė varžovė, norinti įgyvendinti savo tikslus JAV gerovės bei saugumo sąskaita ir laikanti Jungtines Valstijas bei NATO didžiausia grėsme savo geopolitinėms ambicijoms“, – sakė C.Scaparrotti.
„Siekdama savo tikslų Maskva stengiasi daryti įtaką jos periferijoje esančioms valstybėms, taip pat griauti NATO solidarumą ir taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką“, – kalbėjo jis.
Ukraina yra šių būgštavimų epicentre.
Ukraina nepriklauso Aljansui, tačiau palaiko su juo glaudžius darbinius ryšius. 2014 metais Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir jos karinė intervencija Rytų Ukrainoje pakurstė didžiulį nerimą Europoje.
Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar sustiprino šiuos būgštavimus, kai pasirašė įsaką dėl lengvesnės rusiško paso išdavimo tvarkos daliai ukrainiečių, gyvenančių prorusiškų separatistų kontroliuojamose teritorijose.
Europos Sąjunga šį V.Putino žingsnį pavadino įrodymu, kad jis ketina toliau destabilizuoti padėtį Ukrainoje.
Atsargos generolas Philipas Breedlove'as, 2013–2016 metais vadovavęs JAV pajėgoms Europoje ir ėjęs NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų vado pareigas, viename interviu sakė, kad Rusija kelia įvairialypę grėsmę. Anot jo, pastaraisiais metais, JAV susiaurinus dialogą su Maskva, reikalai dar pablogėjo.
„Liūdna, bet tolstame vieni nuo kitų, – sakė jis. – Iš dalies taip yra todėl, kad negalime Vašingtone depolitizuoti Rusijos klausimo.“
Dėl to, anot atsargos generolo, santykiai pablogėjo, o rasti sprendinį tampa vis sunkiau.
„Turime judėti pirmyn ir kalbėtis su Rusija, surengti derybas, kurios galėtų duoti tam tikrų rezultatų“, – sakė Ph. Breedlove'as.
