JAV patvirtino 95 mln. dolerių vertės paketą Taivano priešraketinei gynybai

Anot Vašingtono, šis žingsnis padės Taivanui apsiginti nuo potencialios Kinijos invazijos.

„Siūlomas pardavimas padės palaikyti [Taivano] raketų tankį ir užtikrins pasirengimą aviacijos operacijoms“, – sakoma Pentagonui pavaldžios Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūros (DSCA) pranešime.

Agentūra pridūrė, kad Taivanas pasinaudos šiais mokymais ir įranga „regioninių grėsmių atgrasymui ir krašto gynybai“ stiprinti.

Taivano užsienio reikalų ministerija pasveikino jau trečiąjį JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos patvirtintą su gynybos sektoriumi susijusį pardavimą ir nurodė, kad tai padės apsiginti nuo Pekino „tęsiamos karinės ekspansijos ir provokacijų“.

„Taivanas privalo visokeriopai demonstruoti stiprų ryžtą gintis, – sakoma pranešime. – Mūsų vyriausybė toliau stiprins mūsų savigynos ir asimetrinio karo pajėgumus.“

Taivano gynybos ministerija nurodė, kad planuojamas susitarimas turėtų įsigalioti per mėnesį.

Taibėjus nerimauja, kad Rusijos invazija Ukrainoje gali paskatinti Pekiną užpulti Taivaną, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi ir žada kada nors susigrąžinti, prireikus – jėga.

Kinijos Užsienio reikalų ministerija trečiadienį pasmerkė susitarimą ir sakė, kad jis „smarkiai pakenkia JAV ir Kinijos santykiams, Taivano sąsiaurio taikai ir stabilumui“.

„Kinija imsis ryžtingų ir tvirtų priemonių, kad ryžtingai gintų savo suverenumą ir saugumo interesus“, – sakė atstovas Zhao Lijianas, bet plačiau nekomentavo.

Pekinas dėl ginklų pardavimo Taivanui taiko sankcijas JAV gynybos milžinėms, įskaitant „Boeing Defense“, „Lockheed Martin“ ir „Raytheon“.

Pekinas pastaraisiais metais vis labiau žvangino ginklais. Kaip rodo naujienų agentūros AFP surinkti duomenys, pernai į Taivano oro gynybos perspėjimo zoną Kinija pasiuntė iš viso 969 karinius lėktuvus. Šis skaičius yra daugiau kaip dvigubai didesnis lyginant su padėtimi ankstesniais metais – 2020-aisiais į šią zoną buvo pasiųsta apie 380 lėktuvų.

Nuo šių metų pradžios Taivanas užfiksavo jau apie 280 į oro gynybos zoną įskridusių Kinijos karinių orlaivių.

Vakarų galybės, taip pat kaimynės regione Japonija bei Pietų Korėja su didėjančiu nerimu stebėjo Pekino didinamą spaudimą Taivanui, vadovaujant prezidentui Xi Jinpingui – labiausiai į autoritarizmą linkusiam Kinijos lyderiui pastaraisiais dešimtmečiais.

Antradienį Australija paskelbė spartinanti planus įsigyti didelio nuotolio raketų dėl naujų grėsmių, keliamų Rusijos ir Kinijos, įskaitant potencialią invaziją į Taivaną.

„Buvo darbinė prielaida, kad Kinijos agresijos aktas prieš Taivaną galėtų įvykti 5-ajame dešimtmetyje. Manau, šis kalendorius dabar yra dramatiškai suspaustas“, – televizijai „Seven Network“ sakė Australijos gynybos ministras Peteris Duttonas.

Vašingtonas išlieka svarbiausias Taibėjaus sąjungininkas ir pagrindinis ginkluotės tiekėjas, nors 1979 metais diplomatiškai pripažino Pekiną ir įsipareigojo laikytis „vienos Kinijos“ principo.

Mobiliosios raketų „žemė–oras“ sistemos „Patriot“ būtų labai svarbios Taivano gynybai Kinijos aviacijos puolimo atveju.

Ankstesnis JAV prezidentas Donaldas Trumpas per savo kadenciją išplėtė ginkluotės pardavimus Taivanui aštrėjant nesutarimams tarp Vašingtono ir Pekino dėl daugelio klausimų, pradedant prekyba, baigiant nacionaliniu saugumu.

Be kita ko, sala gavo dronų, raketų sistemų ir naujos kartos naikintuvų.