„Padedant užsienio partneriams, konfiskuota nuosavybė dabar yra JAV rankose“, – nurodė Teisingumo departamentas. Pranešime sakoma, kad tanklaiviai gabeno daugiau kaip milijoną barelių naftos produktų ir kad tai yra visų laikų didžiausias konfiskuotas iranietiško kuro krovinys.
Departamentas praeitą mėnesį išdavė orderį areštuoti tanklaivių „Bella“, „Bering“, „Pandi“ ir „Luna“ gabentą krovinį.
Ketvirtadienį dienraštis „The Wall Street Journal“ citavo JAV pareigūnus, sakiusius, kad laivai buvo sulaikyti jūroje ir kad jie plaukia į Hjustoną.
Teisingumo departamentas detalių apie laivų sulaikymo aplinkybes nepateikė.
Departamentas kaltino Iraną, kad sulaikius minėtus keturis tanklaivius šiitiškos respublikos pajėgos „prievarta“ išsilaipino su šiuo incidentu nesusijusiame kitame laive „akivaizdžiai mėginant susigrąžinti konfiskuotą naftą“.
JAV kariuomenės pareigūnai ketvirtadienį sakė, kad šis incidentas įvyko Omano įlankoje. Iranas su Liberijos vėliava plaukiojantį naftos ir chemijos produktų tanklaivį laikė užėmęs kelias valandas, panaudojęs sraigtasparnį ir kitus du laivus.
JAV kaltino iranietį verslininką Mahmoudą Madanipourą (Mahmudą Madanipūrą), kaip manoma, palaikantį ryšius su Revoliucine gvardija, organizavus naftos siuntas Venesuelai, naudojantis kitose šalyse įregistruotomis priedangos kompanijomis ir degalų perpumpavimu jūroje į kitus laivus, kad būtų galima apeiti Iranui taikomas sankcijas.
Tanklaivių sulaikymo operacijai padėjo JAV Valstybės departamentas, vadovaujant specialiajam atstovui Irano reikalams Brianui Hookui (Brajenui Hukui), sakė amerikiečių diplomatinės tarnybos atstovė Morgan Ortagus.
Pasak jos, lėšos, gautos už parduotą benziną, galėtų būti panaudotos išmokėti kompensacijas subjektams Jungtinėse Valstijose, nukentėjusiems nuo valstybės lygiu remiamo terorizmo, „o ne užsiimantiems terorizmu“, pavyzdžiui, Revoliucinei gvardijai.
„Jungtinės Valstijos lieka įsipareigojimui vykdyti maksimalaus spaudimo kampanijas prieš Irano ir [Venesuelos prezidento Nicolas] Maduro (Nikolo Maduro) režimus“, – pridūrė M. Ortagus.
Įtampa tarp Vašingtono ir Teherano didėjo nuo 2018 metų, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) išvedė Jungtines Valstijas iš daugiašalio susitarimo dėl Irano branduolinės programos ir grąžino skaudžias ekonomines sankcijas šiitiškai respublikai.
JAV laiko Revoliucinę gvardiją teroristine grupuote.
Irano ambasadorius Venesueloje Hojatas Soltani (Hodžatas Soltanis) neigė, kad Teheranas ir areštuoti tanklaiviai yra kaip nors susiję.
„Laivai nepriklauso Iranui; nei jų savininkas, nei jo vėliava niekaip nesusiję su Iranu“, – savo „Twitter“ žinutėje rašė H. Soltani.
Venesuela yra smarkiai priklausoma nuo pajamų už parduodamą naftą, bet jos gavybos apimtys yra sumenkusios iki maždaug ketvirtadalio 2008 metų lygio. Šalies ekonomika yra smarkiai nusilpusi po šešerius metus besitęsiančios recesijos.
Vašingtono sankcijos N. Maduro režimui privertė Venesuelą, kuri anksčiau pasigamindavo pakankamai naftos produktų savo poreikiams patenkinti, kreiptis į sąjungininkus, tokius kaip Iranas, kad sumažintų didelį benzino stygių.
Iranas anksčiau šiais metais pasiuntė į Venesuelą kelis tanklaivius benzino, kad padėtų Karakasui iš dalies patenkinti poreikius.