Tai naujausios pastangos sustiprinti savarankiškos salos gynybą, didėjant įtampai su Kinija.
Šis pardavimas yra palyginti nedidelės apimties ir neišplečia JAV ginkluotės Taivanui asortimento, tačiau jis vykdomas amerikiečiams ir Kinijai subtiliai stengiantis stabilizuoti savo neramius santykius.
Pranešime Kongresui Valstybės departamentas nurodė, kad Taivanui bus parduota 30 mm šaudmenų ir susijusios įrangos už 332,2 mln. dolerių (303,71 mln. eurų), o ratinių transporto priemonių ir ginklų atsarginių bei remonto dalių – už 108 mln. dolerių (98,74 mln. eurų).
Pardavimas padės Taivanui išlaikyti patikimą gynybinį pajėgumą, tačiau nepakeis pagrindinės karinės pusiausvyros regione, teigiama pranešime.
Jame sakoma, kad pardavimas „padės pagerinti gavėjo saugumą ir palaikyti politinį stabilumą, karinę pusiausvyrą ir ekonominę pažangą regione“.
Kongresas turi teisę atmesti pardavimą, tačiau toks žingsnis yra mažai tikėtinas, nes įstatymų leidėjai siekia, kad JAV žengtų toliau ir tiesiogiai tiektų ginklus Taivanui, o ne patvirtintų jo pirkimo prašymus.
Vykdydamos dešimtmečius trunkančią politiką, JAV parduoda ginklus Taivanui, kad užtikrintų jo savigyną, tačiau diplomatiškai pripažįsta tik Pekiną, kuris laiko savarankišką demokratišką salą savo dalimi ir neatmeta galimybės ją užgrobti jėga.
Birželio mėnesį valstybės sekretorius Antony Blinkenas su retu vizitu lankėsi Pekine, kur kinai pažadėjo nesileisti į jokius kompromisus dėl Taivano, nors abi šalys išreiškė viltį, jog pavyks palaikyti ryšius, kad įtampa nekiltų.
Praėjusiais metais Pekinas du kartus surengė karines pratybas vandenyse aplink Taivaną, reaguodamas į aukščiausio rango JAV įstatymų leidėjų paramos gestus.
