2016-ųjų prezidento rinkimų kampanija priminė visuomenei, kad informacija gali būti naudojama kaip ginklas, ir kad ji tampa be galo efektyvi, kai naudojama tinkamai. Nuo „WikiLeaks“ iki RT ir „Sputnik“ – Rusijos valdžia mėgino pasėti nesutarimus tarp amerikiečių, rašoma JAV žvalgybos ataskaitoje. Iš dalies jai tai pavyko – paskatinant viešą nepasitikėjimą JAV institucijomis ir žiniasklaida bei paminant Hillary Clinton kampaniją.
„Rusija mėgina sukurti chaosą visuomenėje, kursto abejoti, kuo galima pasitikėti, ir ragina nepasitikėti institucijomis, – sako Jungtinio Baltijos ir Amerikos nacionalinio komiteto direktorius Karlas Altau. – Tai nacionalinė grėsmė. Apie tai turi žinoti atsakingi piliečiai.“
Rusijos kišimasis į JAV demokratinį procesą daug amerikiečių politikų užklupo nepasiruošusius, teigia analitikai. Tačiau žvalgybos bendruomenės atskleisti faktai – ir prieš, ir po D.Trumpo išrinkimo – juos pažadino.
„Į tai nebuvo kreipiama daug dėmesio iki tada, kai buvo įsilaužta į Hillary Clinton kampanijos el.pašto serverius ir nutekinti susirašinėjimai, – teigia Donaldas Jensenas iš Europos politikos analizės centro. – Jeigu praėjusių metų pavasarį būtumėte klausinėję senatorių ir politikų, ar tai yra problema, jie būtų atsakę, kad ne. Jie dabar bando pasivyti.“
Be jokių fanfarų, bet pasivijimas lėtai prasideda. JAV valdžia leidžia dešimtis milijonų JAV dolerių kovai su propagandai, ateinančiai iš V.Putino Rusijos ir kitų valstybių. Eilutė su pinigais šiam tikslui buvo įrašyta į kasmetinį gynybos politikos įstatymo projektą, kurį patvirtino Kongresas.
Tačiau dabar neaišku, kaip naujoji kovos su propaganda iniciatyva veiks prie D.Trumpo administracijos, ir ar administracija naudosis propagandos įrankiais išmintingai bei tiems tikslams, kurie buvo numatyti įstatyme. D.Trumpo viešas meilinimasis V.Putinui gali kelti abejonių dėl to.
„The Daily Beast“ rašo, kad naujosios priemonės kelia dar vieną klausimą – ar dar vieno propagandos įrankio suteikimas prezidentui yra gera mintis? Paprastai, kai Kongresas duoda atsaką JAV priešams, tai būna padaroma per sankcijas – nusitaikant į priešo ekonominę būklę. Kova su propaganda ir informacinis karas yra abstraktesnis ir labiau kompleksiškas, ir dažnai praslysta pro radarą.
Tačiau naujoji iniciatyva, kuriai pritaria abi partijos, ir kuriai vadovauja respublikonas senatorius Robas Portmanas ir demokratas senatorius Chrisas Murphy, dvejiems metams gavo 160 mln. JAV dolerių. Šie pinigai pagal įstatymą bus skirti kovai su valstybių skleidžiama propaganda, ir tą darys tarpagentūrinė įstaiga prie Valstybės departamento – „Pasaulinis sąveikos centras“ („Global Engagement Center“, GEC).
Abiejų partijų remiamas įstatymo projektas dėl sankcijų Rusijai, kurį pasiūlė respublikonai senatoriai Johnas McCainas ir Benas Cardinas, suteiktų dar daugiau galimybių – GEC ir kitoms įstaigoms būtų papildomai skirta dar 100 mln. JAV dolerių, kad būtų remiama objektyvi žiniasklaida rusų kalba, kovojama su netikromis žiniomis, remiama informacinio karo pasekmių analizė.
Kai šiemet GEC pradės veikti, tai bus pirmas centralizuotas kovos su propaganda atsakas Rusijai nuo dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio, kai Šaltojo karo pabaiga, atrodė, panaikino būtinybę tokiems veiksmams.
GEC seks užsienio valstybių propagandos kampanijas, analizuos taktikas, kovos su jomis per stipendijas žurnalistams, parama pilietinės visuomenės organizacijoms ir privačioms kompanijoms.
„Tiesiogiai duodant atsaką melagingiems naratyvams ir įgalinant vietos žiniasklaidą bei pilietines visuomenes gintis nuo manipuliacijų, šis įstatymas padės remti mūsų sąjungininkus ir mūsų interesus šiame vis mažiau stabiliame pasaulyje“, – sakė senatorius R.Portmanas.
Tinkamas atsakas yra pasinaudoti pagrindiniu privalumu, kurį Vakarų visuomenės vis dar turi prieš autoritarinius režimus – tikrai stipria, pliuralistine pilietine visuomene, – aiškina Alina Polijakova.
Dotacijos taip pat būtų skiriamos nepriklausomoms organizacijoms, pavyzdžiui jas galėtų gauti tokie portalai kaip „Bellingcat“ ir „StopFake.org“, kurie kovoja su netikra Rusijos skleidžiama informacija apie Ukrainą.
„Negalime į valstybės propagandą atsakyti dar daugiau valstybės propagandos. Tinkamas atsakas yra pasinaudoti pagrindiniu privalumu, kurį Vakarų visuomenės vis dar turi prieš autoritarinius režimus – tikrai stipria, pliuralistine pilietine visuomene“, – aiškina Alina Polijakova, Atlanto tarybos Eurazijos centro direktoriaus pavaduotoja.
GEC iš pradžių buvo kurtas prie Baracko Obamos administracijos kovai su „Islamo valstybės“ propaganda, tačiau dabar ji išplėsta taip, kad pagrindinis jos taikinys tampa propaganda iš valstybinių veikėjų, tokių kaip Rusija. Lėšos GEC taip pat itin padidintos. Iš pradžių per metus GEC turėjo vos 5 mln. JAV dolerių savo operacijoms.
Visgi informacinis karas dar tebėra mūšio laukas, kuriame rusai yra žymiai labiau pažengę. A.Polijakova skaičiuoja, kad Rusija informaciniam karui su JAV kasmet išleidžia mažiausiai 400 mln. JAV dolerių. „Rusija turi gerai apgalvotą, kompleksišką strategiją, kuria siekiama padaryti įtaką naratyvams, politikams ir jų kuriamoms politikoms Vakarų šalyse. Strategijos mastui, sudėtingumui ir piktavališkumui nėra lygių.“, – teigia ji.
Priešingai nei Šaltojo karo laikais, V.Putinui nebereikia reklamuoti sovietinio stiliaus komunizmo – jam dabar tereikia paminti Amerikos demokratiją.
„Rusijai nereikia „pardavinėti“ ideologijos – jai tiesiog reikia išnaudoti Vakarų susiskaldymus ir Vakarų netikrumą dėl savo pačių vertybių bei to, kas yra tikra, ir kas ne“, – teigia D.Jensenas.
Tuo tarpu JAV atitolo nuo antirusiško informacinio karo žaidimo, kai 1999 m. uždarė JAV informacijos agentūrą. Pastaraisiais metais lėšos, skirtos kovai su propaganda, būdavo atiduodamos kovai su džihadistų skleidžiama propaganda, o ne Rusijos. Ir daugelio šių pastangų efektyvumas buvo gana abejotinas.
GEC pagal B.Obamos administracijos pirminę koncepciją buvo skirtas tam, kad potencialius teroristus atstumtų nuo IS. Tačiau IS turėjo vieną didelį privalumą prieš Vakarų mėginimus paminti jų propagandą – JAV ir jos sąjungininkai dažnai nesutardavo, kaip turėtų būti skleidžiama žinia prieš IS. Pavyzdžiui, vienas vaizdo klipas, kuriame buvo rodoma teroristų grupuotės žiaurumas (nukryžiuoti kūnai ir nukirstos galvos) buvo kritikuojamas kaip gėdingas ir galbūt net naudingas priešui.
Idėja, kaip kovoti su propaganda, net suvienijo demokratus ir respublikonus.
Mėginimai duoti atsaką IS dažnai būdavo mažai veiksmingi, nepaisant to, kad prie jų prisidėjo ir Holivudo talentai. JAV pareigūnai pripažįsta, kad IS efektyviau skleidžia savo žinią nei JAV sugeba duoti atsaką jai.
JAV vėliau mėgino sukurti socialinių tinklų įrankius, kurie suteiktų daugiau galimybių disidentams ir aktyvistams, įskaitant ir esančius Rusijoje. Tačiau amerikiečių pastangos socialiniuose tinkluose atsirūgo – Rusija duodama atsaką pasinaudojo tais pačiais tinklais ir prorusiškas arba netikras žinias ėmė skleisti žymiai efektyviau.
Rusijos agresyvumas ir efektyvumas šiame fronte, o kartu ir Amerikos nesėkmės, paskatino JAV žvalgybos bendruomenę imtis rimtesnių veiksmų. Prieš palikdamas Nacionalinės žvalgybos vadovo postą, James Clapperis net pasiūlė, kad JAV turėtų atkurti Informacijos agentūrą, kad būtų tinkamai kovojama su propaganda.
Idėja, kaip kovoti su propaganda, net suvienijo demokratus ir respublikonus. „Mūsų priešai naudoja propagandą ir dezinformaciją prieš mus ir mūsų sąjungininkus. Ir kol kas JAV valdžia buvo užmigusi prie vairo. Turime paminti klaidingus naratyvus, kurie skleidžiami Rusijos, Kinijos ir kitų valstybių, bei sustiprinti faktinės informacijos prieinamumą“, – sakė R.Portmanas.
