Anot jo, jei ne pastarųjų savaičių įvykiai Ukrainoje, NATO viršūnių susitikime rudenį beveik nebūtų apie ką kalbėti, išskyrus sėkmingą misiją Afganistane. Dabar, anot jo, pats laikas peržiūrėti šalių investicijas į saugumą, pradėti aktyviai kovoti su Rusijos skleidžiama propaganda.
Jis pabrėžė, kad dabar į informacinius Rusijos veiksmus apskritai nėra reaguojama, todėl Vladimiro Putino mitai beatodairiškai plinta ne tik buvusiose Sovietų Sąjungos teritorijose, bet ir Vakarų Europoje. Todėl, pasak H.Ullmano, planuojamas NATO strateginis viešųjų ryšių centras Latvijoje turėtų būti atidarytas kaip įmanoma greičiau.
Siūlo pasitelkti programišius
Politologas pažymi, kad diplomatinių ir ekonominių sankcijų prieš Rusiją reikia imtis jau dabar, antraip Rusija gali išdrįsti žengti giliau į Rytų Ukrainą, o Krymas gali pavirsti nauju Afganistanu.
Sutikdamas, kad ne visos Europos Sąjungos ir NATO šalys pritaria sankcijų taikymui, H.Ullmanas siūlo kovoje su Rusija imtis tokių pat priemonių, kurių imasi Maskva.
Geriausia būtų pasitelkti programišius, įsilaužti bei ištuštinti kokių 50 svarbiausių Rusijos oligarchų bankų sąskaitas, – siūlo H.Ullmanas.
„Geriausia būtų pasitelkti programišius, įsilaužti bei ištuštinti kokių 50 svarbiausių Rusijos oligarchų bankų sąskaitas. Nesakau, kad tai turi daryti vyriausybės, tačiau argi nėra kokių pažįstamų žmonių iš šalies?“ – siūlė sprendimą JAV politologas.
H.Ullmanas mano, kad Krymo okupacija demonstruoja ir V.Putino desperaciją dėl smunkančios ekonomikos, o šioje srityje ilgalaikės Vakarų sankcijos Rusijai būtų geriausias svertas.
„Kartais reikia panaudoti ir lazdą“, – teigė politologas.
Sankcijos gali prišaukti karą
Praėjusią savaitę Ukrainoje lankęsis Atlanto Tarybos Europos ir Baltijos regiono ekspertas Jorge'as Benitezas pripažįsta, kad ekonominės sankcijos – vienas iš būdų pamokyti Rusiją. Tačiau jis pabrėžia, kad sankcijos turėtų trukti tol, kol Rusija atsitrauks, o ne, kaip nutiko Gruzijos karo metu, baigtis po kelių mėnesių situacijai nė kiek nepagerėjus.
Kita vertus, J.Benitezas pabrėžia, kad sankcijos gali dar labiau paskatinti V.Putiną veržtis į Rytų Ukrainą, nes šis pamanys, kad nebeturi ko prarasti.
Tuomet, ekspertas neabejoja, konfliktas Kryme tikrai virstų kariniu, į jį įsitrauks, jei ne visa NATO, tai kelios jos narės.
Jis teigė, kad šiuo metu Vakarų kalbos ir priemonės nėra pakankamos. Politologo teigimu, į Ukrainos krizę nykiai reaguoja ne tik Europos Sąjunga ir NATO, bet ir JAV.
B.Obama turi vykti į Lenkiją
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad JAV prezidentas Barackas Obama yra itin kritikuojamas dėl nepakankamo dėmesio Ukrainai.
Todėl, negana to, kad B.Obama priima svečius iš naujos Ukrainos valdžios Baltuosiuose rūmuose. Anot J.Benitezo, JAV prezidentas turėtų kuo skubiau pats vykti į Rytų Europą.
Jis užsiminė, kad toks B.Obamos susitikimas su Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentais gali įvykti jau kitą savaitę Varšuvoje. Esą apie tai B.Obama savaitgalį telefonu kalbėjosi su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, Latvijos prezidentu Andriu Bėrziniu bei Estijos prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu.
Kur Baltijos šalys? Kur jų indėlis? NATO negali būti vien JAV, – sako J.Benitezas.
„Tai būtų aiški žinia Rusijai, kad šios šalys nebus paliktos vienos, o Krymo okupacija B.Obamai yra lygi Kubos krizei“, – teigė ekspertas.
Jis pridūrė, kad Ukrainos likimas negali būti vien JAV reikalas. „Kur yra kitos NATO šalys? Kur Baltijos šalys? Kur jų indėlis? NATO negali būti vien JAV“, – teigė J.Benitezas.
Šiuo metu įsipareigojimą gynybai skirti 2 proc. BVP vykdo tik JAV, Didžioji Britanija ir Estija. Visos kitos NATO šalys, tarp jų ir Lietuva (0,8 proc.), saugumui išleidžia mažiau.
