Baltųjų rūmų pranešime sakoma, kad G.W.Bushas ketina susitikti su Irako lyderiais, padėkoti JAV kariams ir atšvęsti naujosios saugumo sutarties ratifikavimą.
Irako valstybinė televizija pranešė, kad G.W.Bushas jau susitiko su šalies prezidentu Jalalu Talabani.
Televizija „Al Iraqiya“ parodė, kaip abu prezidentai priima garbės sargybos paradą. Nuskambėjus abiejų šalių himnams, lyderiai įžengė į prezidento rezidenciją Bagdado centre.
Vizitą į Iraką G.W.Bushas surengė po to, kai Bagdadas ratifikavo saugumo paktą, pagal kurį visus JAV karius iš šalies numatoma išvesti 2011 metų pabaigos
Kadenciją baigiantis prezidentas Irake lankosi jau ketvirtąjį ir paskutinį kartą nuo 2003 balandžio, kai JAV vadovaujamos pajėgos nuvertė prezidento Saddamo Husseino režimą – kitų metų sausio 20 dieną Baltųjų rūmų postą perims išrinktasis prezidentas Barackas Obama.
Paskutinį kartą dabartinis JAV prezidentas Irake lankėsi prieš daugiau nei 15 mėnesių, 2007 metų rugsėjį.
Paskutinį kartą dabartinis JAV prezidentas Irake lankėsi prieš daugiau nei 15 mėnesių, 2007 metų rugsėjį.
G.W.Busho kelionė organizuota laikantis ypatingo saugumo ir buvo griežtai įslaptinta. Kartu su juo keliaujantys asmenys pasižadėjo beveik niekam nepasakoti apie prezidento planus. Baltieji rūmai mėgino išvengti įtarimų dėl G.W.Busho planų, pateikdami išgalvotą prezidento dienotvarkę, kurioje nurodoma, jog prezidentas turėjo sekmadienį praleisti Vašingtone.
Saugumo padėtis Irake pastaruoju metu labai pagerėjo, tačiau kelionė į šią karo zoną tebelaikoma pavojinga.
G.W.Bushas į Iraką atvyko po šeštadienį įvykusio JAV gynybos sekretoriaus Roberto Gateso iš anksto nepaskelbto vizito šios šalies centrinėje dalyje įsikūrusioje didelėje karinėje bazėje. R.Gatesas taps vieninteliu respublikonų administracijos atstovu, išlaikysiančiu savo postą po to, kai prezidentu bus prisaikdintas B.Obama.
B.Obama pažadėjo praėjus kiek ilgiau nei metams nuo jo kadencijos pradžios grąžinti namo visus Irake dislokuotus JAV kovinių dalinių karius, jeigu vadai nuspręs, kad toks žingsnis nesukels pavojaus šalyje liekantiems JAV pareigūnams ir Irako saugumui.
B.Obama sakė pirmąją savo kadencijos dieną sušauksiantis Baltuosiuose rūmuose Jungtinių pajėgų vadovybės posėdį ir paskirsiantis jai naują užduotį – atsakingai užbaigti karą Irake.
Pasak išrinktojo prezidento, pajėgų atitraukimas iš Irako leis jam perkelti karius į Afganistaną. Kariuomenės vadai nori ten pasiųsti dar mažiausiai 20 tūkst. karių, tačiau tokias pajėgas įmanoma surinkti tik dalį jų išvedus iš Irako.
Karas Irake tapo pagrindiniu abiejų G.W.Busho kadencijų akcentu ir karštų diskusijų objektu jo šalyje.
Jo nuomone, invazija ir tolimesnė kova buvo būtinas žingsnis, galintis apsaugoti JAV ir padėti nugalėti terorizmą, nors masinio naikinimo ginklų, kurie tapo įsiveržimo į Iraką pretekstu, šioje šalyje taip ir nebuvo rasta.
Iš pradžių prezidento sprendimui pradėti karą buvo pritariama, tačiau šiuo metu dauguma JAV gyventojų mano, kad jų šalies pajėgos turi pasitraukti iš Irako.
Per karą, prasidėjusiame prieš penkerius metus ir devynis mėnesius, jau žuvo mažiausiai 4 209 JAV kariškiai. Karinė kampanija Irake atsiėjo beveik 576 mlrd. dolerių (apie 1,5 trilijono litų).
Šiuo metu Irake dislokuota apie 149 tūkst. JAV karių. Daugiausiai – 170 tūkst. – šioje šalyje jų buvo 2007 metų spalį.
Karių atitraukimo pirmasis etapas prasidės kitais metais – iki birželio pabaigos JAV pajėgos bus išvestos iš Bagdado ir kitų Irako miestų.
Tačiau vyriausiasis JAV vadovaujamų koalicinių pajėgų vadas Irake generolas Raymondas Odierno šeštadienį pareiškė, jog dalis JAV karių gali likt Irako miestuose po nustatyto galutinio termino. Pasak jo, kariškiai mokys bei treniruos vietos saugumo pajėgas, todėl nepažeis įsipareigojimo išvesti iš miestų visus JAV kovinius dalinius.
R.Odierno nurodė, kad tolimesnis JAV pajėgų buvimas Irake ypač svarbus dėl kitais metais šalyje rengiamų rinkimų.
