Bent trys peticijos, paskelbtos Baltųjų rūmų svetainėje, ragina Jungtines Valstijas imtis sankcijų prieš Rusijos įstatymų leidėjus, palaikiusius įstatymą, kuris, kaip teigiama viename iš šių dokumentų, „sukels pavojų tūkstančių Rusijos našlaičių gyvybėms ir gerovei“.
Maskva draudimą įsivaikinti laiko atsaku į JAV įstatymą, įpareigojantį areštuoti sąskaitas, priklausančias Rusijos pareigūnams, siejamiems su vieno teisininko mirtimi kalėjime 2009 metais.
Pagal JAV priimtą įstatymą tiems pareigūnams taip pat draudžiama atvykti į Jungtines Valstijas. Šis teisės aktas vadinamas Magnickio įstatymu pagal Sergejų Magnickį – teisininką, kuris teigė atskleidęs policijos sukčiavimo schemą, pagal kurią buvo pasisavinta apie 235 mln. JAV dolerių suma.
Vieną iš Baltiesiems rūmams adresuotų peticijų pasirašė jau daugiau nei 46,5 tūkst. žmonių. Tame dokumente sakoma, kad jie yra „įtūžę“ dėl Rusijos sprendimo.
Rusijos įstatymų leidėjai „peržengė visas įsivaizduojamas žmoniškumo, atsakomybės ir sveiko proto ribas, pasirinkdami sukelti pavojų tūkstančių Rusijos našlaičių gyvybėms ir gerovei. Kai kurie iš jų, sergantys ir neįgalūs, dabar gali netekti galimybės išgyventi, jeigu įsigalios tarptautinio įsivaikinimo draudimas“, sakoma peticijoje.
Peticiją pasirašę žmonės ragina B.Obamos administraciją „įvardyti tuos, kurie dalyvavo priimant tokį teisės aktą, atsakingais pagal Magnickio įstatymą“.
Antrojoje peticijoje, kurią pasirašė per 7 000 žmonių, prašoma, kad Magnickio įstatymas „būtų taikomas šio įstatymo (dėl įsivaikinimo draudimo) šalininkams Rusijos Dūmoje“.
Trečioje peticijoje, surinkusioje beveik 3 500 parašų, B.Obama prašoma įtraukti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną įtraukti į žmogaus teisių pažeidėjų sąrašą pagal Magnickio įstatymą, jeigu jis pasirašys įstatymą, draudžiantį įsivaikinti amerikiečiams.
Pagal Baltųjų rūmų taisykle, jeigu peticiją per 30 dienų pasirašo bent 25 tūkst., turi būti pateiktas oficialus atsakymas.
Rusijos Valstybės Dūmos deputatė Irina Jarovaja, vadovaujanti Saugumo komitetui, pasmerkė tas peticijas.
Tokios iniciatyvos „peržengia tarptautinės teisės, tarptautinių santykių ir šalies suverenių teisių ribas“, – I.Jarovajos komentarus citavo naujienų agentūra „Interfax“.
Tuo tarpu įstatymų leidėjas Viačeslavas Nikonovas sakė radijui „Echo Moskvy“, jog jeigu Vašingtonas nuspręstų imtis veiksmų dėl šių peticijų, tai gali sukelti „labai rimtų diplomatinių komplikacijų“.
V.Nikonovas yra aukšto rango Dūmos tarptautinių santykių komiteto narys.
Tačiau Sovietų Sąjungos laikų disidentė Liudmila Aleksejeva palaiko JAV iniciatyvą, nurodė „Interfax“.
„Pagal mūsų konstituciją mūsų įstatymų leidėjai neturi teisės priimti įstatymų, kurie pažeidžia žmogaus teises, – sakė ji. – Ar kiekvieno nelaimingo vaiko našlaičių prieglaudoje teisė laukti įvaikinimo yra pažeidžiama įstatyme, už kurį balsavo Dūma? – Be abejo.“
Valstybės Dūma priėmė šį draudimą be išankstinių debatų per praeitą penktadienį surengtą paspartintą balsavimą 420 balsų prieš septynis. Tuo metu grupė protestuotojų, susirinkusių prie parlamento pastato, reikalavo atmesti tą teisės aktą.
Aukštieji parlamento rūmai, kuriuos daugumą turi Kremliaus politikos šalininkai, tikriausiai patvirtins šį teisės aktą trečiadienį – tuomet jis būtų perduotas pasirašyti V.Putinui. Rusijos lyderis jau užsiminė esantis pasiruošęs patvirtinti įstatymą, kuris įsigaliotų nuo sausio 1 dienos.
Tačiau Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Sergejus Železnia užsiminė, kad šis draudimas dar gali būti sušvelnintas.
„Per metus, kurių prireiktų panaikinti dvišaliam susitarimui (dėl įvaikinimo), amerikiečiai – jeigu jie nori, kad jis liktų galioti – turėtų pateikti mums garantijas, kad turėsime netrikdomą prieigą prie įvaikintų vaikų ir galimybę ginti jų teises“, – pareigūno žodžius citavo „Interfax“.
2008-2011 metais amerikiečiai įsivaikino 5 177 iš Rusijos, o per tą laikotarpį užsieniečiai įsivaikino iš viso 14 660 vaikų, rodo duomenys, kuriuos naujienų agentūrai AFP pateikė Rusijos vaikų teisių komisaro Pavelo Astachovo biuras.
Naujasis teisės aktas, atspindintis, kaip smarkiai pastaruoju metu padidėjo įtampa Rusijos ir JAV santykiuose, per metus atimtų galimybę būti įvaikintiems daugiau nei tūkstančiui vaikų.
Vaikų teisių aktyvistai baiminasi, kad naujosios taisyklės bus nepalankiausios neįgaliems vaikams, nes juos užsieniečiai įsivaikina daug dažniau nei Rusijos šeimos.
Per tą patį 2008-2011 metų laikotarpį Rusijos piliečiai įsivaikino 33 300 vaikų. Tačiau Rusijos šeimos įsivaikino tik 137, o užsieniečiai – 728 neįgalius vaikus.
Naujasis Rusijos teisės aktas buvo pramintas Dimos Jakovlevo įstatymu, turint omenyje 2008 metais įvykusį incidentą, kai vienas rusas kūdikis mirė nuo perkaitimo, nes jį įsivaikinęs amerikietis paliko vaiką automobilyje karštą vasaros dieną.
Rusijos prokurorai siūlo paleisti įtariamąjį byloje dėl teisininko S.Magnickio mirties
Rusijos prokurorai pirmadienį pareiškė, kad vyras, įtariamas dėl skandalingą policijos sukčiavimo schemą atskleidusio teisininko Sergejaus Magnickio mirties, turėtų būti paleistas, nepateikus jokių kaltinimų, o šis žingsnis yra labai netikėtas byloje, išprovokavusioje didelį diplomatinį ginčą tarp Maskvos ir Vašingtono.
Nėra priežasties ir pasekmės ryšio tarp Kratovo veiksmų ir Magnickio mirties. Naujienų agentūros citavo D.Bokovo pasisakymą teisme.
Dmitrijus Kratovas yra vienintelis įtariamasis, likęs byloje dėl S.Magnickio mirties. Pagal oficialią versiją, šis teisininkas mirė viename Maskvos kalėjime 2009 metais, kai buvo laikomas ikiteisminiame arešte.
S.Magnickis tvirtino atskleidęs schemą, pagal kurią policijos pareigūnai pasisavino 235 mln. JAV dolerių, tačiau vėliau buvo suimtas tų pačių pareigūnų, kuriuos jis siejo su tuo nusikaltimu.
Jo likimas sukėlė tarptautinės bendruomenės pasipiktinimą, o Jungtinės Valstijos neseniai priėmė įstatymą, kuriame numatomos sankcijos Rusijos pareigūnams, siejamiems su S.Magnickio mirtimi.
Maskva reagavo priimdama įstatymą, draudžiantį JAV piliečiams įsivaikinti vaikus iš Rusijos, o šie įvykiai tapo didžiausiu diplomatiniu skandalu tarp abiejų valstybių per kelerius pastaruosius metus.
Pirmadienį prokuroras Dmitrijus Bokovas pareiškė, jog D.Kratovui – kalėjimo, kuriame mirė S.Magnickis, viršininko pavaduotojui – turėtų būti panaikinti kaltinimai dėl aplaidumo, nes šis pareigūnas vadovavosi galiojančiomis taisyklėmis ir negavo jokių skundų iš to teisininko.
„Nėra priežasties ir pasekmės ryšio tarp Kratovo veiksmų ir Magnickio mirties“, – naujienų agentūros citavo D.Bokovo pasisakymą teisme.