Užmiesčio rezidencija Katoktino kalnuose, kurios pavadinimas tapo Artimųjų Rytų taikos proceso sinonimu vadovaujant prezidentams Jimmy Carteriui ir Billui Clintonui, vėl turėtų tapti susitaikymo pastangų vieta.
B.Obamo laukia sunkus uždavinys – įtikinti pakviestus emyrus, princus ir šeichus, kad jo noras derėtis su Iranu nereiškia, jog Vašingtonas gręžiasi nuo ilgamečių sąjungininkų.
Prieš tą renginį B.Obama trečiadienį susitiko su dviem įtakingais Saudo Arabijos princais Baltųjų rūmų Ovaliniame kabinete, kur gyrė „nepaprastą draugystę ir ryšius, siekiančius Franklino Roosevelto ir karaliaus Faisalo“ laikus praeito amžiaus 5-ame dešimtmetyje.
„Mes toliau plėtojame šiuos ryšius labai didelių iššūkių laikais“, – sakė B.Obama, turėdamas omenyje konfliktus Jemene, Sirijoje ir Irake, padidinusius įtampą visame Artimųjų Rytų regione.
B.Obama gyrė savo svečius – sosto įpėdinį princą Mohammedą bin Nayefą ir jo pavaduotoją princą Mohammedą bin Salmaną už jų pastangas kovos su terorizmu srityje, kurios, anot prezidento, yra „absoliučiai, kritiškai svarbios“ Jungtinėms Valstijoms.
Tačiau Saudo Arabijos karaliaus Salmano atsisakymas dalyvauti tame susitikime ir renginyje Kemp Deivide daugelio laikomas diplomatiniu akibrokštu, nors Rijadas tai neigia.
Penki kiti Persijos įlankos šalių lyderiai, tarp kurių buvo tik du valstybių vadovai – Kataro ir Kuveito, vėliau atvyko į Baltuosius rūmus dalyvauti už uždarų durų vykusioje vakarienėje. Jie taip pat atvyks į Kemp Deividą.
B.Obamos šilti žodžiai dangstė gilius nesutarimus dėl Irano, o Vašingtono ryšiai su Persijos įlankos arabų valstybėmis jau anksčiau nukentėjo dėl JAV demonstruoto palaikymo Arabų pavasario revoliucijoms ir sumažėjusios Amerikos priklausomybės nuo to regiono eksportuojamos naftos.
B.Obamos šilti žodžiai dangstė gilius nesutarimus dėl Irano, o Vašingtono ryšiai su Persijos įlankos arabų valstybėmis jau anksčiau nukentėjo dėl JAV demonstruoto palaikymo Arabų pavasario revoliucijoms ir sumažėjusios Amerikos priklausomybės nuo to regiono eksportuojamos naftos.
Šalys, kuriose gyventojų daugumą sudaro arabai sunitai, įtaria, kad B.Obamos pastangos susitarti dėl Teherano branduolinės programos žymi didėjantį jų priešininko Irano – šiitiškos persų valstybės – vaidmenį.
Persijos įlankos šalys taip pat siekia B.Obama patikinimo, kad jis pasiruošęs duoti atkirtį Irano marionetėms, ypač Sirijoje, į kurios konfliktą JAV lyderis vengė aktyviai kištis – net jeigu tai sukeltų trikdžių opiose derybose dėl branduolinės programos.
Arabų šalys taip pat sieks garantijų, kad branduolinė sutartis netaps platesniu „didžiuoju sandoriu“ su Iranu.
„Jie labiausiai baiminasi, kad dėl vienos ar kitos priežasties Amerikos politika pradeda gręžtis link Teherano ir toli nuo tradicinių JAV sąjungininkų tame regione“, – sakė Persijos įlankos arabų valstybių studijų instituto analitikas Husseinas Ibishas.
Nors jas sieja dešimtmečius gyvuojantys glaudūs ryšiai, ultrakonservatyvios Persijos įlankos monarchijos ir šalis, davusi pasauliui televizijos serialą „Gelbėtojai“ (Baywatch), niekada nebuvo draugiškos sąjungininkės.
Tačiau bendri interesai dažnai padėdavo įveikti ideologijų skirtumus.
1980 metais po niokojančio naftos kainų sukrėtimo, paskatinto Irane įvykusios islamo revoliucijos, JAV prezidentas J.Carteris pažadėjo ginti gyvybiškai svarbias naftą eksportuojančias Persijos įlankos arabų valstybes.
Ta politika buvo akivaizdžiai pademonstruota dešimtmečiu vėliau, kai prezidentas George'as W.H.Bushas pasiuntė karius į Kuveitą, okupuotą Irako diktatoriaus Saddamo Husseino pajėgų.
Mūsų dienomis JAV 5-asis laivynas bazuojasi Bahreine, o Katare yra įsikūrusi JAV karinė vadavietė ir dislokuota nemažai karių.
Mūsų dienomis JAV 5-asis laivynas bazuojasi Bahreine, o Katare yra įsikūrusi JAV karinė vadavietė ir dislokuota nemažai karių.
Vis dėlto Persijos įlankos šalys dabar pageidauja, kad „Carterio doktrina“ taptų kai kuo daugiau negu „džentelmenišku susitarimu“.
Žinodamos, kad Iranas turbūt atgaus galimybę kontroliuoti 100 mlrd. JAV dolerių vertės aktyvus, kai sankcijos ir sąskaitų įšaldymas bus atšaukti, tos šalys siekia įpareigojančios kolektyvinės gynybos sutarties, panašios į sudarytą NATO narių.
Tokį paktą būtų sunku prastumti proizraelietiškam JAV Kongresui, bet šios iniciatyvos veikiausiai nepalaikytų ir Baltieji rūmai, kurie didesniu saugumo prioritetu laiko asimetrines grėsmes ir vidinius neramumus uždarose politinėse sistemose.
