Sankcijos, kurioms priešinosi Europos Sąjunga, buvo įtrauktos į didžiulės apimties gynybos išlaidų projektą. D.Trumpas šį dokumentą pasirašė per ceremoniją Andrewso jungtinių pajėgų bazėje, esančioje netoli Vašingtono.
Sankcijos yra nukreiptos prieš įmones, dalyvaujančias tiesiant beveik 11 mlrd. dolerių (9,9 mlrd. eurų) vertės dujotiekį „Nord Stream 2“ Baltijos jūros dugnu. Šis vamzdynas turi padvigubinti Rusijos gamtinių dujų eksporto į pirmaujančią Europos ekonomiką Vokietiją apimtis.
Rusijos dujų eksporto monopolininkė „Gazprom“ yra Šveicarijoje registruotos šį projektą vystančios bendrovės „Nord Stream 2 AG“ vienintelis akcininkas, o jo partnerės – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje klojamas greta beveik aštuonerius metus jau veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream 1“.
JAV įstatymų leidėjai perspėjo, kad dujotiekis sudarys sąlygas toliau lobti Vašingtonui priešiškai Rusijos vyriausybei ir smarkiai padidins prezidento Vladimiro Putino įtaką Europoje, žemyne tvyrant padidėjusiai įtampai.
Sankcijų projektą triuškinama balsų dauguma patvirtino abeji Kongreso rūmai. Senatas dėl jo balsavo antradienį ir išsiuntė pasirašyti D.Trumpui.
D.Trumpas, savo oponentų demokratų kaltinamas per švelniu elgesiu su V.Putinu, turėjo mažą pasirinkimą, tik pasirašyti dokumentą.
Sankcijos yra įtrauktos į daug platesnės apimties dokumentą, numatantį 738 mlrd. dolerių (665 mlrd. eurų) metinį Pentagono finansavimą. Jeigu D.Trumpas nebūtų sutikęs pasirašyti šio akto, jį tvirtai palaikęs Kongresas veikiausiai būtų šį veto atmetęs.
„Pašalinti varžovę“
JAV priemonės supykdė Maskvą ir Europos Sąjungą, sakančią, kad blokas turėtų pats rinktis savo energetikos politiką.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas penktadienį telefonu aptarė šį klausimą su JAV valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo, informavo Valstybės departamento atstovė Morgan Ortagus.
M.Pompeo išreiškė „griežtą nepritarimą“ dujotiekio projektui, rašoma M. Ortagus pareiškime.
Vokietijos ir Rusijos prekybos rūmai praėjusią savaitę tvirtino, kad dujotiekis yra svarbus Europos energetiniam saugumui, ir paragino paskelbti JAV atsakomųjų sankcijų, jei Vašingtonas patvirtintų baudžiamąsias priemones.
Maskva savo ruožtu pareiškė, kad sankcijomis JAV siekia pašalinti savo varžovę Rusiją iš Europos energetikos rinkos ir sudaryti sąlygas joje veikti amerikiečių įmonėms.
„Šiuo atveju sankcijų bendras tikslas – kad, visų pirma, būtų stumiami bendrovių, siekiančių įgyvendinti savo eksporto interesus, konkurencijos užmojai – nors amerikiečių suskystintos dujos gerokai brangesnės už rusiškas“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Novikovas.
„Vienintelis būdas priversti europiečius pirkti [dujas iš JAV] gali būti politiniai sumetimai – apie ekonominį tikslingumą negali būti nė kalbos“, – teigė jis.
„Tačiau esama ir didesnio masto politinių uždavinių, susijusių su [JAV pastangomis] kiekį įmanoma labiau susilpninti Rusiją, pašalinti ją kaip pasaulinę varžovę“, – pabrėžė D.Novikovas.
JAV sankcijos taikomos laivams, tiesiantiems vamzdžius „Nord Stream 2“, taip pat Rusijos ir Turkijos statomam „TurkStream“ dujotiekiams. Jos taip pat numato lėšų įšaldymą ir JAV vizų atšaukimą rangovams.
Vienas pagrindinių rangovų, galinčių nukentėti nuo šių priemonių, yra Šveicarijoje įsikūrusi „Allseas“, pasamdyta Rusijos valstybinės energetikos milžinės „Gazprom“, kad pastatytų jūrinę „Nord Stream 2“ atkarpą.
Pasak D.Novikovo, įvedus sankcijas Europos bendrovės, suinteresuotos, kad „Nord Stream 2“ būtų baigtas tiesti, taikys „diferencijuotą požiūrį“.
„Dalis Europos bendrovių ir gamintojų gali priešintis, naudosis savais lobistiniais pajėgumais, kreipdamosi į savo vyriausybes ir spausdamos persvarstyti šias neteisingas ir Vašingtono primetamas taisykles“, – sakė Rusijos įstatymų leidėjas..
„Kita dalis bendrovių gali pasiduoti etapais įvedamų sankcijų spaudimui“, – pridūrė jis.
Glaudžiai integruotos į Rusijos valstybines struktūras „Gazprom“ įtaka kelia didelį susirūpinimą Jungtinėms Valstijoms, taip pat Rytų ir Vidurio Europos šalims.
D.Trumpą palaikantis respublikonų senatorius Tedas Cruzas pareiškė, kad „Nord Stream 2“ statybos sustabdymas turėtų būti pagrindinis saugumo prioritetas tiek JAV, tiek Europai.
„Europai daug geriau pasikliauti iš JAV gaunama energija nei skatinti Putiną ir Rusiją, bei priklausyti nuo Rusijos ir patirti ekonominį šantažą“, – praėjusią savaitę sakė jis Senate.
Tačiau kitas respublikonas senatorius Randas Paulas balsavo prieš įstatymo projektą, nepritardamas siūlymui „bausti NATO sąjungininkes ir potencialiai amerikiečių energetikos bendroves“.
