Antradienį prieš išvykdamas į Floridą švęsti Padėkos dienos prezidentas sakė, kad greitai ši padėtis pasikeis.
„Vyksiu į karo zoną“, – sakė D.Trumpas, žurnalisto paklaustas apie jo paramą kariams.
Prezidentas nepatikslino, kada įvyks ši kelionė, taip pat nenurodė, į kokią konflikto zoną vyks.
Vienas su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs administracijos pareigūnas sakė, kad Baltųjų rūmų grupė šiuo metu planuoja prezidento vizitą.
Tai vienas iš virtinės normų nepaisymo pavyzdžių, parodantis, kad prezidento santykiai su kariuomene yra gana įtempti.
Kariškiai giria D.Trumpą už gynybos išlaidų didinimą, tačiau įtariai žiūri į kai kuriuos jo žingsnius, laikomus bandymu politizuoti kariuomenę.
Šią savaitę prezidentas įgėlė pagarbą pelniusiam dimisijos admirolui Williamui McRavenui, 2011 metais vadovavusiam operacijai, per kurią buvo nukautas teroristų tinklo „al Qaeda“ vadeiva Osama bin Ladenas.
„Ar nebūtų buvę puiku mums pričiupti Osamą bin Ladeną gerokai anksčiau, argi nebūtų buvę puiku?“ – klausė D.Trumpas.
Buvę aukšti kariuomenės pareigūnai nekart yra reiškę susirūpinimą dėl D.Trumpo požiūrio į kariuomenės vaidmenį.
Be to, Baltųjų rūmų patarėjai ir gynybos pareigūnai pastaruoju metu skambina pavojaus varpais dėl prezidento nesidomėjimo pateikiama informacija apie užsienyje dislokuotus amerikiečių karius.
Spekuliuojama, esą D.Trumpas nenori vykti iš arti pažvelgti į karines misijas, kurioms iš tiesų nepritaria.
