Papildyta 18:06 val. Sustiprintas saugumas
JAV prezidento apsilankymo metu paprastai garsiai šurmuliuojančiame Jeruzalės senamiestyje, kuriame yra Vakarų siena, buvo imtasi griežtų saugumo priemonių – aikštė prie sienos ir aplinkinės gatvelės buvo uždarytos.
D.Trumpo duktė Ivanka, kuri yra atsivertusi į judaizmą ir ištekėjusi už vieno iš prezidento patarėjų Jaredo Kushnerio, taip pat apsilankė prie minėtos sienos, tačiau moterims skirtoje pusėje.
D.Trumpo duktė Ivanka, kuri yra atsivertusi į judaizmą ir ištekėjusi už vieno iš prezidento patarėjų Jaredo Kushnerio, taip pat apsilankė prie minėtos sienos, tačiau moterims skirtoje pusėje.
Pagal griežtus žydų įstatymus, vyrai ir moterys meldžiasi atskirai.
Vakarų siena yra Antrosios Jeruzalės šventyklos, kurią pastatė Erodas Didysis ir sugriovė senovės romėnai 70-aisiais mūsų eros metais, atraminės sienos liekana netoli Al Aksos mečetės komplekso Rytų Jeruzalėje.
Šis D. Trumpo vizitas sukėlė karštų diskusijų dar prezidentui nespėjus išvykti iš Vašingtono, kai JAV pareigūnai atsisakė atsakyti į klausimą, ar Jeruzalė priklauso Izraeliui.
Jeruzalės statusas yra ypač opus ir vienas daugiausiai sunkumų keliančių klausimų Izraelio ir palestiniečių taikos derybose.
Izraelis Rytų Jeruzalę ir Vakarų Krantą okupavo 1967 metais, tačiau okupacijos teisėta niekada nepripažino tarptautinė bendruomenė.
Vėliau žydų valstybė aneksavo Rytų Jeruzalę ir tvirtina, kad visas miestas yra Izraelio sostinė. Tuo tarpu palestiniečiai Rytų Jeruzalę laiko savo būsimos valstybės sostine.
Paprastai JAV laikosi pozicijos, kad dėl Jeruzalės statuso Izraelis ir palestiniečiai turi susitarti derybose.
D.Trumpo apsilankymas prie Vakarų sienos buvo numatytas per jo pirmą kaip prezidento užsienio kelionę, – ketinta aplankyti krikščionims, musulmonams ir judėjams šventas vietas.
Pirmiausia D.Trumpas apsilankė Saudo Arabijoje, o vėliau šią savaitę jis Vatikane susitiks su popiežiumi Pranciškumi.
Papildyta 17:44 val. Aplankė Raudų sieną
Donaldas Trumpas pirmadienį tapo pirmuoju pareigas einančiu Jungtinių Valstijų prezidentu, apsilankiusiu prie Vakarų (Raudų) sienos ginčijamoje rytų Jeruzalės teritorijoje, ir ranka palietusiu vieną švenčiausių judaizmo vietų.
Vakarų siena yra švenčiausia žydų maldos vieta. Prie sienos D.Trumpas pozavo fotografams užsidėjęs juodą žydišką šlikę, o paskui, kaip daro daugelis čia apsilankiusiųjų, tarp jos akmenų įspraudė raštelį su savo malda.
Izraelio lyderiai jo prie Vakarų sienos nelydėjo.
Papildyta 15:40 val. Kritika Teheranui
D.Trumpas pirmadienį pareiškė, kad reikia apskritai neleisti Iranui turėti branduolinio ginklo, ir pasmerkė Teherano paramą „teroristams“.
Jau pirmajame jos etape, lankydamasis Saudo Arabijoje, jis užsipuolė Iraną, kad šis „kurstąs konfliktą tarp sektų ir terorą“, bei ragino izoliuoti Teheraną pasaulyje.
„Svarbiausia tai, kad Jungtinės Valstijos ir Izraelis gali vienu balsu pareikšti, jog Iranui niekada nebūtų leista turėti branduolinių ginklų, visiškai niekada, be to jis turi nutraukti baisingą teroristų bei ginkluotų grupuočių finansavimą, apmokymą ir aprūpinimą, – kalbėjo D.Trumpas Izraelio prezidento Reuveno Rivlino rezidencijoje. – Ir tai turi liautis nedelsiant“.
Šios D.Trumpo pastabos yra naujausia žodžių papliūpa prieš Iraną per pirmąją prezidentinę kelionę užsienyje.
Jau pirmajame jos etape, lankydamasis Saudo Arabijoje, jis užsipuolė Iraną, kad šis „kurstąs konfliktą tarp sektų ir terorą“, bei ragino izoliuoti Teheraną pasaulyje.
Tokia JAV prezidento pareikštas Irano kritikavimas, matyt, susilauks pritarimo tarp Izraelio lyderių, laikančių Irano Islamo Respubliką savo amžinu priešu.
Galimybė sukurti taiką
Vienas iš pagrindinių šio vizito tikslų – aptarti galimybes atnaujinti Izraelio ir palestiniečių taikos derybas.
Prezidentinis lėktuvas „Air Force One“ nusileido Tel Avive apie 12 val. 25 d. vietos (iš Lietuvos) laiku.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Artimuosiuose Rytuose atsiveria „reta galimybė“ sukurti taiką.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Artimuosiuose Rytuose atsiveria „reta galimybė“ sukurti taiką.
Šį komentarą jis išsakė atskridęs į Izraelį, kur aptars galimybes atnaujinti izraeliečių ir palestiniečių taikos derybas.
Jungtinių Valstijų vadovas taip pat gyrė savo šalies „nesulaužomą ryšį“ su Izraeliu, kalbėdamas per trumpą sutiktuvių ceremoniją Tel Avivo oro uoste.
D.Trumpas vėliau pirmadienį susitiks su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu, o antradienį aplankys į okupuotą Vakarų Krantą ir susitiks su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu.
Prieš derybas su B.Netanyahu, D.Trumpas lankysis dviejose populiariose Jeruzalės vietose. Pastarasis miestas yra šventas ir musulmonams, ir krikščionims, ir judėjims.
JAV lyderis lankysis Kristaus kapo bažnyčioje, kur, kaip tiki krikščionys, buvo nukryžiuotas, palaidotas ir prisikėlė Jėzus Kristus.
Vėliau jis keliaus prie rytų Jeruzalėje esančios Vakarų (Raudų) sienos, kur meldžiasi minios žydų. D.Trumpas taps pirmuoju pareigas einančiu JAV vadovu, apsilankęs toje šventoje tikintiesiems vietoje.
Dėl šios sienos nesutarimų kilo dar prieš D.Trumpui išvykstant iš Vašingtono, nes JAV pareigūnai atsisakė pasakyti, ar ji priklauso Izraeliui.
„Jeruzalė buvo ir visada bus Izraelio sostinė“, – vėlai sekmadienį sakė B.Netanyahu. Premjeras pridūrė, kad Vakarų siena „visuomet priklausys Izraeliui“.
Jeruzalės statusas yra itin opus klausimas, kurio niekaip nesiseka išspręsti Izraelio ir Palestinos taikos derybininkams.
Izraelis Rytų Jeruzalę ir Vakarų Krantą okupavo 1967 metais, tačiau to niekada nepripažino tarptautinė bendruomenė.
Vėliau žydų valstybė aneksavo Rytų Jeruzalę ir tvirtina, kad visas miestas yra Izraelio sostinė. Tuo tarpu palestiniečiai Rytų Jeruzalę laiko savo būsimos valstybės sostine.
Didžiuliai iššūkiai
Su Izraelio premjeru D.Trumpas susitiks 18 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.
Prieš šį susitikimą B.Netanyahu saugumo ekspertų kabinetas priėmė virtinę priemonių, kurios būtų naudingos Palestinos ekonomikai. Toks žingsnis laikomas pasitikėjimo stiprinimo priemonėmis, kurių pageidavo D.Trumpas.
Didžioji dalis Vakarų Kranto teritorijos yra visiškai kontroliuojama Izraelio, o palestiniečiams tenka itin ilgai laukti, kad gautų leidimą statytis būstą tose teritorijose. Tuo tarpu izraeliečių nausėdijų statybos ir toliau tęsiasi.
Pranešama, kad visiškai Izraelio kontroliuojamoje Vakarų Kranto dalyje palestiniečiams buvo išduota naujų statybos leidimų, o tai nutinka itin retai.
Didžioji dalis Vakarų Kranto teritorijos yra visiškai kontroliuojama Izraelio, o palestiniečiams tenka itin ilgai laukti, kad gautų leidimą statytis būstą tose teritorijose. Tuo tarpu izraeliečių nausėdijų statybos ir toliau tęsiasi.
Antradienį D.Trumpas Vakarų Krante, Betliejuje, susitiks su Palestinos prezidentu Mahmudu Abbasu. JAV lyderis taip pat lankysis Yad Vashem Holokausto memoriale ir sakys kalbą Izraelio muziejuje.
Bet kuris lyderis, norintis pakviesti izraeliečius ir palestiniečius reikšmingų derybų, susidurtų su didžiuliais iššūkiais, o D.Trumpo nepatyrimas ir JAV jį persekiojančios politinės bėdos šių pastangų tikrai nepalengvins.
Visgi jis gyrėsi savo derybų meistriškumu, sakė, kad „galutinis susitarimas“ yra įmanomas, bei žadėjo, jog „mes tai padarysime“.
„Mano manymu, tai kažkas, kas, jei atvirai, galbūt nėra taip sudėtinga, kaip žmonės galvojo daugybę metų“, – sakė D.Trumpas, anksčiau šį mėnesį Vašingtone priimdamas M.Abbasą.
Be to, JAV vadovas siuntė nevienareikšmiškų signalų dėl to, kaip jis ruošiasi reaguoti į Izraelio ir Palestinos konfliktą.
Vasarį Baltuosiuose rūmuose priėmęs B.Netanyahu, D.Trumpas suabejojo metų metus tarptautinės bendruomenės mėgintu pasiekti dvišaliu sprendimu.
Nežinomybė dėl ambasados perkėlimo
JAV vadovas per tą susitikimą sakė, kad paremtų vienos valstybės idėją, jei tai užtikrintų taiką. Toks jo pareiškimas itin patiko Izraelio dešiniojo sparno atstovams, kurių dauguma norėtų matyti Vakarų Krantą aneksuotą.
Tuo pat metu D.Trumpas ragino Izraelį susilaikyti nuo nausėdijų kūrimo Vakarų Krante. Palestiniečiai ir didžioji dauguma tarptautinės bendruomenės laikosi nuomonės, kad nausėdijos yra neteisėtos. Jos laikomos didele kliūtimi įkurti nepriklausomą Palestinos valstybę.
JAV prezidentas per savo kampaniją netgi palaikė idėją perkelti šalies ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę, o šis precedento neturintis pasiūlymas sukėlė itin didelį nerimą palestiniečiams.
JAV prezidentas per savo kampaniją netgi palaikė idėją perkelti šalies ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę, o šis precedento neturintis pasiūlymas sukėlė itin didelį nerimą palestiniečiams.
Vėliau jis yra sakęs, kad ambasados perkėlimo klausimas tebėra svarstomas.
Vis dėl to D.Trumpo susidomėjimas bent dalimi M.Abbasui nerimą keliančių klausimų palestiniečiams suteikia daugiau vilties nei būtų galima tikėtis, tačiau jie tebėra atsargūs, sako kai kurie analitikai.
Tuo tarpu Izraelio premjeras vadovauja, kaip manoma, dešiniausių pažiūrų vyriausybei per visą šalies istoriją, o jo koalicijos nariai itin džiaugėsi D.Trumpo pergale JAV prezidento rinkimuose.
Kai kurie jų netgi paragino atsisakyti idėjos sukurti Palestinos valstybę.
Tačiau JAV vadovo veiksmai juos nuvylė, nes ambasada tebėra Tel Avive, o Baltieji rūmai siekia atnaujinti taikos derybas tarp dviejų tautų.
Kaip bebūtų, Jungtinės Valstijos tebėra pats svarbiausias Izraelio sąjungininkas: Vašingtono parama šalies gynybai kasmet siekia per 3 mlrd. dolerių.
Vėliau šią savaitę D.Trumpas Vatikane susitiks su popiežiumi Pranciškumi, Briuselyje dalyvaus NATO viršūnių susitikime, o galiausiai Italijoje susitiks su Didžiojo septyneto (G-7) lyderiais.
