Šis pokalbis įvyks JAV lyderiui perspėjus Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad Maskva sulauktų griežtų atsako, jeigu pasiųstų savo pajėgas įsiveržti į Ukrainą.
J.Bidenas „patvirtins JAV palaikymą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, aptars Rusijos kariuomenės telkimą prie Ukrainos sienų, taip pat apžvelgs pasiruošimus būsimiems diplomatiniams susitarimams, turintiems padėti deeskaluoti padėtį regione“, penktadienį sakė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.
V.Zelenskis per „Twitter“ parašė: „Tikiuosi vėl pasikalbėti su @POTUS [JAV prezidentu] šį sekmadienį, kad koordinuotume mūsų žingsnius taikos Ukrainoje ir saugumo Europoje labui.“
Vašingtonas ir jo sąjungininkai Europoje kaltina Rusiją, kad ši planuoja naują įsiveržimą į kaimyninę Ukrainą.
Prie sienos su Ukraina yra sutelkta apie 100 tūkst. Rusijos karių. 2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, taip pat yra kaltinama pakursčiusi tais pačiais metais Ukrainos rytuose kilusį karą tarp provakarietiškos Kijevo vyriausybės ir prorusiškų separatistų.
Maskva teigia, kad pajėgos telkiamos atsakant į NATO plėtros planus, nors Ukrainai dar nėra pasiūlyta narystė šiame kariniame lajanse..
Penktadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pasikalbėjo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Vėliau amerikiečių diplomatijos vadovas paragino „reikšmingai įstraukti“ į artimiausiu metu planuojamas surengti derybas dėl įtemptos priešpriešos tarp Maskvos ir Vakarų remiamos Ukrainos.
J.Stoltenbergas savo ruožtu sakė, kad NATO yra „vieninga“ ir „pasiruošusi dialogui“.
J.Bidenas ketvirtadienį perspėjo V.Putiną nemėginti įsiveržti į Ukrainą, o Kremliaus vadovas savo ruožtu pareiškė, kad sankcijos Maskvai būtų „didžiulė klaida“.
Po 50 minučių trukusio pokalbio, kuris buvo jau antrasis per kiek daugiau kaip tris savaites, abu prezidentai išreiškė palaikymą tolesnėms diplomatinėms pastangoms.
Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas sakė, kad V.Putinas apskritai „patenkintas“ įvykusiomis derybomis.
Tuo metu vienas JAV aukšto rango pareigūnas sakė, kad pokalbio tonas buvo rimtas, kalbėta iš esmės.
Tačiau prieš sausio 10-ąją įvyksiančias JAV ir Rusijos aukšto rango pareigūnų derybas nebuvo slepiami rimti šalių nesutarimai ar pavojingai dideli statymai Rytų Europos pakraščiuose.
Po ketvirtadienį įvykusio pokalbio Kremlius nurodė, kad J.Bidenas pažadėjo V.Putinui, jog JAV puolamoji ginkluotė Ukrainoje nebus dislokuota. Tuo metu Baltieji rūmai pareiškė, kad J.Bidenas tik patvirtino šiuo metu galiojančią politiką.
JAV pareigūnai ne kartą perspėjo, jog tolesnis Rusijos puolimas prieš Ukrainą iššauktų plačias ekonomines sankcijas, remiamas Vašingtono ir Europos Sąjungos sostinių.
Per derybas sausio mėnesį Rusijos pareigūnai atskirai susės su JAV, NATO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) – regioninio saugumo forumo, taip pat apimančio Jungtines Valstijas – derybininkais.
Ukraina pageidauja įstoti į NATO, bet yra sulaukusi atsako, kad jai dar reikia labai daug nuveikti, kad atitiktų kriterijus. Vis dėlto Kijevas siekia, kad jos platesnis susitarimas nebūtų priimtas jam už nugaros.
JAV pareigūnai stengėsi pabrėžti, kad joks sprendimas nebus priimtas Ukrainai nežinant. Nors ginti Ukrainos nebus siunčiama jokių JAV karių, Kijevui teikiama parama ginkluote ir kitomis kariuomenei reikalingomis priemonėmis būtų išplėsta, jeigu Maskva ryžtųsi atakuoti.
