Abu Nobelio taikos premijos laureatai kalbėsis už uždarų durų Baltųjų rūmų Žemėlapių kambaryje. Šį susitikimą JAV administracija vadina privačiu, tačiau Kinija perspėjo, kad jis gali pabloginti dvišalius santykius.
Dalai Lama, kuris 1959 metai pabėgo iš Tibeto į Indiją, trečiadienį atskrido į apsnigtą Vašingtoną ir buvo nuvežtas į vieną viešbutį sostinės centre, kur susitiko su grupe tibetiečių išeivių, švenčiančių Naujuosius metus – Losarą.
74 metų budistų vienuolis nusilenkė jį pasitikusiems tibetiečiams ir paragavo arbatos su pienu, kurios dvasininkui įteikė vaikai, taip pat pagal paprotį metė per petį ryžių žiupsnį.
Baracko Obamos administracija ne vien atsisakė atšaukti šį susitikimą, bet ir paskelbė, kad ketvirtadienį su Dalai Lama taip pat susitiks JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton.Dalai Lamos derybų su Kinija vadovas Lodi Gyari sakė, kad tibetiečių dvasinis lyderis tikisi aptarti su B.Obama tiek pasaulines problemas, tiek padėtį Tibete, į kurį Kinija savo pajėgas pasiuntė 1950 metais.
„Jo Šventenybė prašys prezidento padėti surasti Tibeto problemos sprendimą, kuris būtų abipusiai naudingas Tibeto ir Kinijos žmonėms“, – nurodė L.Gyari.
Pekinas priešinasi bet kokiems užsienio politikų susitikimams su Dalai Lama, taip pat reikalauja, kad Jungtinės Valstijos atšauktų savo „klaidingą sprendimą“, siekiant „išvengti didesnės žalos Kinijos ir JAV santykiuose“.
B.Obamos administracija ne vien atsisakė atšaukti šį susitikimą, bet ir paskelbė, kad ketvirtadienį su Dalai Lama taip pat susitiks JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton.
„Dalai Lama – Nobelio taikos premijos laureatas, tarptautiniu mastu gerbiamas religijos ir kultūros lyderis, o sekretorė su juo susitiks tokiu pat lygiu, kaip ir kiti ankstesni valstybės sekretoriai“, – sakė jos atstovas spaudai Markas Toneris.
Atstovas pripažino, kad Kinija nepatenkinta dėl šios Dalai Lamos kelionės, tačiau pridūrė, kad Jungtinės Valstijos pasisako už konstruktyvius santykius su kylančia Azijos milžine.
„Šie ryšiai sudėtingi, – M.Toneris aiškino žurnalistams. – Esama sričių, kuriose sutariame, taip pat tokių, dėl kurių nesutariame. Tačiau mes aktyviai plėtosime šiuos ryšius“.
Dalai Lama sakė pripažįstantis Kinijos suverenumą jo tėvynėje, kaip ir beveik visos kitos šalys, tarp jų Jungtinės Valstijos. Tačiau Pekinas dvasinį lyderį yra pavadinęs „vilku, vilkinčiu vienuolio drabužius“ ir kaltina jį kurstant separatizmą.
Sausį vyko Kinijos derybos su Dalai Lamos pasiuntiniais, tarp jų L.Gyari. Šis abiejų šalių dialogas buvo pirmasis nuo 2008 metų lapkričio.
Daugelis apžvalgininkų mano, kad Kinija tik šokdins tibetiečių pasiuntinius pagal savo dūdelę, kol mirs Dalai Lama. Pasak jų, Pekinas tikisi, kad netekęs pagrindinio lyderio tibetiečių judėjimas užges savaime.
Dalai Lama yra labai populiarus Jungtinėse Valstijose. Su šiuo budistų dvasininku yra susitikę visi pareigas einantys JAV prezidentai nuo George'o H.W.Busho. Pastarasis su Tibeto dvasiniu vadovu susitiko 1991 metais.
B.Obama nesusitiko su Dalai Lama, kai jis lankėsi Vašingtone praeitais metais. Nors tą prezidento žingsnį amerikiečiai kritikavo, buvo akivaizdu, kad toks sprendimas buvo priimtas kadenciją pradėjusiam B.Obamai siekiant sustiprinti ryšius su Kinija.
Tačiau nuo šių metų pradžios B.Obama priėmė ne vieną sprendimą prieš Pekino valią. Be kita ko, jis patvirtino 6,4 mlrd. dolerių vertės kontraktą dėl ginkluotės pardavimo Taivanui, kurį Kinija laiko savo teritorija, laukiančia suvienijimo.
JAV vyriausybei patariančios Tarptautinės religijos laisvės komisijos vadovas Leonardas Leo išreiškė viltį, kad B.Obamos susitikimas su Dalai Lama netaps „vien politinės varnelės padėjimu“.
Pasak jo, prezidentas turėtų kreiptis patarimo, „kaip kūrybingai galvoti“ apie opią Tibeto problemą.
„Pekino protestai dėl Obamos susitikimo su Dalai Lama neturėtų atgrasyti JAV administracijos nuo mėginimo suderinti Kinijos planus pagerinti tibetiečių gyvenimo standartus su tibetiečių reikalavimais užtikrinti jų tikėjimo laisvę, taip pat apsaugoti jų unikalią kultūrą ir kalbą“, – pabrėžė L.Leo.
