Svarbiausios naujienos
- V.Putinas pasveikino D.Trumpą su pergale: „Nežinau, kas nutiks dabar“
- V.Orbanas šauna šampaną: tikrieji laimėtojai JAV prezidento rinkimuose
- Kas pretenduoja į svarbiausius postus D.Trumpo administracijoje
- Politologas L.Kojala pataria: ką daryti, kad D.Trumpas išgirstų Lietuvą
- CNN įvardijo, kas bus su Ukraina po D.Trumpo pergalės
- Įvardijo, kam D.Trumpo išrinkimas baigsis bloguoju
- D.Trumpo „juodasis sąrašas“: „Politico“ skelbia, kas gali tapti jo taikiniais
Naujausias žinias apie JAV prezidento rinkimus sekite žemiau:
D.Trumpo politikos botagas pirmiausia smogs vienai šaliai: „Maksimalus spaudimas 2.0“
08:51
Respublikonas donaldas Trumpas iškart po inauguracijos planuoja smarkiai sugriežtinti sankcijas Iranui ir užsukti jo „aukso gyslą“ – apriboti naftos pardavimus, rašo amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais, informuotais apie pirminius D.Trumpo planus.
Pirmojo savo prezidentavimo laikotarpiu D.Trumpas ypač neigiamai vertino Iraną ir nutraukė šešiašalį susitarimą su Teheranu, vadinamą Bendruoju visapusišku veiksmų planu, kuriuo buvo siekiama apriboti Irano branduolinių ginklų kūrimą.
Jis taip pat propagavo „maksimalaus spaudimo“ strategiją – tikėjosi, kad Irano valdžia atsisakys branduolinio ginklo ambicijų, nustos finansuoti ir rengti, JAV nuomone, teroristines grupuotes ir pagerins žmogaus teisių padėtį šalyje.
Tačiau buvę D.Trumpo pareigūnai sakė, kad 2025 m. sausio 20 d. jam vėl pradėjus eiti JAV prezidento pareigas, jo požiūrį į Iraną greičiausiai nuspalvins suvokimas, kad Teherano agentai bandė nužudyti jį ir jo buvusius vyriausiuosius nacionalinio saugumo padėjėjus.
Ekspertai išreiškė nuomonę, kad Iranas siekia atkeršyti už 2020 m. JAV bepiločio orlaivio smūgį, per kurį žuvo generolas Qassemas Suleimani, Irano specialiųjų pajėgų padalinio, dalyvavusio slaptose sukarintose operacijose, vadovas.
„Žmonės linkę tai priimti asmeniškai. Jei jis ir ketina būti aršus kurios nors konkrečios šalies, įvardijamos kaip pagrindinė priešininkė, atžvilgiu, tai yra Iranas“, – žurnalistams pareiškė Mickas Mulroy'us, kuris pirmosios D.Trumpo kadencijos metu užėmė aukščiausias Pentagono pareigas Artimuosiuose Rytuose.
Asmenys, informuoti apie D.Trumpo planus ir palaikantys ryšius su jo svarbiausiais patarėjais, kalbėjo, kad jo naujoji komanda veiks greitai ir bandys atkirsti Irano pajamas iš naftos, įskaitant užsienio uostų ir prekybininkų, kurie prekiauja Irano kuru, persekiojimą.
„Manau, kad pamatysite, kaip bus atnaujintos sankcijos, pamatysite daug daugiau tiek diplomatinių, tiek finansinių veiksmų, kuriais bandoma izoliuoti Iraną. Manoma, jog Iranas šiuo metu tikrai yra silpnoje padėtyje, ir dabar yra galimybė tuo silpnumu pasinaudoti“, – aiškino buvęs Baltųjų rūmų pareigūnas.
Su D.Trumpo planu susipažinę pareigūnai kol kas nepateikė daugiau detalių, kaip tiksliai jis ketina didinti spaudimą Iranui.
Brianas Hookas, prižiūrėjęs Irano politiką Valstybės departamente per pirmąjį D.Trumpo prezidentavimą, o dabar atsakingas už pereinamąjį laikotarpį departamente,ketvirtadienį pareiškime teigė, kad išrinktasis prezidentas „nesuinteresuotas“ nuversti Irano valdančiuosius.
Tačiau interviu CNN B.Hookas pažymėjo, kad D.Trumpas pažadėjo „diplomatiškai izoliuoti Iraną ir susilpninti jį ekonomiškai, kad jis negalėtų finansuoti viso smurto, kurį vykdo „Hamas“, „Hezbollah“, husių judėjimas Jemene ir kiti Teherano įgaliotiniai Irake ir Sirijoje“.
Grįžęs į Baltuosius rūmus D.Trumpas gali susidurti su ta pačia dilema, su kuria susidūrė prezidentas Joe Bidenas, ribodamas Irano ir tokių priešininkių kaip Venesuela naftos pardavimus, – rizika, kad naftos kainos gali pakilti ir sukelti infliaciją.
Buvęs JAV energetikos pramonės pareigūnas Robertas McNally teigė, kad naujoji D.Trumpo administracija galėtų įvesti draudimus Kinijos uostams, į kuriuos tiekiama Irano nafta, taip pat sankcijas Irako pareigūnams, kurie finansuoja Irano remiamas pajėgas Artimuosiuose Rytuose. Jo teigimu, net tikintis, kad D.Trumpas agresyviai taikys naftos embargą, pakaktų sumažinti bent 500 tūkst. barelių per parą daugiausia Kinijos perkamos naftos.
„Tai būtų maksimalus 2.0 spaudimas“, – pabrėžė R.McNally.
Irano pareigūnų nuomonės išsiskyrė dėl to, ar Teheranas sugebės atlaikyti papildomą ekonominį spaudimą.
„Situacija gali būti pražūtinga Irano naftos pramonei“, – „The Wall Street Journal" sakė vienas Irano naftos pramonės pareigūnas. Jo teigimu, Kinija jau dabar perka šalies naftą su nuolaida, o pats Iranas kenčia nuo gamtinių dujų, naudojamų šildymui ir pramonei, trūkumo – dėl daugelį metų nepakankamų investicijų.
Tuo tarpu vienas Irano diplomatas žurnalistams teigė, kad Teheranas ketina kompensuoti JAV sankcijas gilindamas savo prekybos partnerystę per Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją ir kitus panašius aljansus, orientuotus į Aziją. Jis taip pat gali atsakyti į spaudimą spartindamas savo branduolinę programą arba grasindamas naftos pramonės įrenginiams Artimuosiuose Rytuose, paaiškino diplomatas.
D.Trumpo politikos botagas pirmiausia smogs vienai šaliai: „Maksimalus spaudimas 2.0“
08:51
Respublikonas donaldas Trumpas iškart po inauguracijos planuoja smarkiai sugriežtinti sankcijas Iranui ir užsukti jo „aukso gyslą“ – apriboti naftos pardavimus, rašo amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais, informuotais apie pirminius D.Trumpo planus.
Pirmojo savo prezidentavimo laikotarpiu D.Trumpas ypač neigiamai vertino Iraną ir nutraukė šešiašalį susitarimą su Teheranu, vadinamą Bendruoju visapusišku veiksmų planu, kuriuo buvo siekiama apriboti Irano branduolinių ginklų kūrimą.
Jis taip pat propagavo „maksimalaus spaudimo“ strategiją – tikėjosi, kad Irano valdžia atsisakys branduolinio ginklo ambicijų, nustos finansuoti ir rengti, JAV nuomone, teroristines grupuotes ir pagerins žmogaus teisių padėtį šalyje.
Tačiau buvę D.Trumpo pareigūnai sakė, kad 2025 m. sausio 20 d. jam vėl pradėjus eiti JAV prezidento pareigas, jo požiūrį į Iraną greičiausiai nuspalvins suvokimas, kad Teherano agentai bandė nužudyti jį ir jo buvusius vyriausiuosius nacionalinio saugumo padėjėjus.
Ekspertai išreiškė nuomonę, kad Iranas siekia atkeršyti už 2020 m. JAV bepiločio orlaivio smūgį, per kurį žuvo generolas Qassemas Suleimani, Irano specialiųjų pajėgų padalinio, dalyvavusio slaptose sukarintose operacijose, vadovas.
„Žmonės linkę tai priimti asmeniškai. Jei jis ir ketina būti aršus kurios nors konkrečios šalies, įvardijamos kaip pagrindinė priešininkė, atžvilgiu, tai yra Iranas“, – žurnalistams pareiškė Mickas Mulroy'us, kuris pirmosios D.Trumpo kadencijos metu užėmė aukščiausias Pentagono pareigas Artimuosiuose Rytuose.
Asmenys, informuoti apie D.Trumpo planus ir palaikantys ryšius su jo svarbiausiais patarėjais, kalbėjo, kad jo naujoji komanda veiks greitai ir bandys atkirsti Irano pajamas iš naftos, įskaitant užsienio uostų ir prekybininkų, kurie prekiauja Irano kuru, persekiojimą.
„Manau, kad pamatysite, kaip bus atnaujintos sankcijos, pamatysite daug daugiau tiek diplomatinių, tiek finansinių veiksmų, kuriais bandoma izoliuoti Iraną. Manoma, jog Iranas šiuo metu tikrai yra silpnoje padėtyje, ir dabar yra galimybė tuo silpnumu pasinaudoti“, – aiškino buvęs Baltųjų rūmų pareigūnas.
Su D.Trumpo planu susipažinę pareigūnai kol kas nepateikė daugiau detalių, kaip tiksliai jis ketina didinti spaudimą Iranui.
Brianas Hookas, prižiūrėjęs Irano politiką Valstybės departamente per pirmąjį D.Trumpo prezidentavimą, o dabar atsakingas už pereinamąjį laikotarpį departamente,ketvirtadienį pareiškime teigė, kad išrinktasis prezidentas „nesuinteresuotas“ nuversti Irano valdančiuosius.
Tačiau interviu CNN B.Hookas pažymėjo, kad D.Trumpas pažadėjo „diplomatiškai izoliuoti Iraną ir susilpninti jį ekonomiškai, kad jis negalėtų finansuoti viso smurto, kurį vykdo „Hamas“, „Hezbollah“, husių judėjimas Jemene ir kiti Teherano įgaliotiniai Irake ir Sirijoje“.
Grįžęs į Baltuosius rūmus D.Trumpas gali susidurti su ta pačia dilema, su kuria susidūrė prezidentas Joe Bidenas, ribodamas Irano ir tokių priešininkių kaip Venesuela naftos pardavimus, – rizika, kad naftos kainos gali pakilti ir sukelti infliaciją.
Buvęs JAV energetikos pramonės pareigūnas Robertas McNally teigė, kad naujoji D.Trumpo administracija galėtų įvesti draudimus Kinijos uostams, į kuriuos tiekiama Irano nafta, taip pat sankcijas Irako pareigūnams, kurie finansuoja Irano remiamas pajėgas Artimuosiuose Rytuose. Jo teigimu, net tikintis, kad D.Trumpas agresyviai taikys naftos embargą, pakaktų sumažinti bent 500 tūkst. barelių per parą daugiausia Kinijos perkamos naftos.
„Tai būtų maksimalus 2.0 spaudimas“, – pabrėžė R.McNally.
Irano pareigūnų nuomonės išsiskyrė dėl to, ar Teheranas sugebės atlaikyti papildomą ekonominį spaudimą.
„Situacija gali būti pražūtinga Irano naftos pramonei“, – „The Wall Street Journal" sakė vienas Irano naftos pramonės pareigūnas. Jo teigimu, Kinija jau dabar perka šalies naftą su nuolaida, o pats Iranas kenčia nuo gamtinių dujų, naudojamų šildymui ir pramonei, trūkumo – dėl daugelį metų nepakankamų investicijų.
Tuo tarpu vienas Irano diplomatas žurnalistams teigė, kad Teheranas ketina kompensuoti JAV sankcijas gilindamas savo prekybos partnerystę per Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją ir kitus panašius aljansus, orientuotus į Aziją. Jis taip pat gali atsakyti į spaudimą spartindamas savo branduolinę programą arba grasindamas naftos pramonės įrenginiams Artimuosiuose Rytuose, paaiškino diplomatas.
D.Trumpas paskelbė Susie Wiles Baltųjų rūmų personalo vadove
08:08
Išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad jo rinkimų kampanijos vadovė Susie Wiles pradės eiti Baltųjų rūmų personalo vadovės pareigas. Ji bus pirmoji moteris, einanti šias pareigas.
„Susie Wiles ką tik padėjo man pasiekti vieną didžiausių politinių pergalių Amerikos istorijoje ir buvo neatsiejama mano 2016 ir 2020 m. sėkmingų kampanijų dalis“, – sakoma ketvirtadienį paskelbtame D.Trumpo pareiškime.
„Susie yra tvirta, protinga, novatoriška, ja visi žavisi ir gerbia. Susie ir toliau nenuilstamai dirbs, kad Amerika vėl taptų didi. Tai pelnyta garbė, kad Susie bus pirmoji moteris personalo vadovė Jungtinių Valstijų istorijoje. Neabejoju, kad ji privers mūsų šalį didžiuotis“, – pridūrė jis.
Susie Wiles yra viena iš ilgiausiai dirbančių patarėjų D.Trumpo aplinkoje. Padėjusi jam laimėti Floridoje 2020 m., ji buvo jo faktinė personalo vadovė postprezidento kadencijos laikotarpiu, o vėliau vadovavo jo kampanijai per visą 2024 m. rinkimų kampaniją – tai retas pasiekimas D.Trumpo pasaulyje.
Donaldo Trumpo laukia svarbi užduotis, bet viską lems viena sąlyga
07:43
Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus reiškia, kad į jo administraciją ateis visiškai naujos asmenybės, palyginti su prezidentu Joe Bidenu ir paties respublikono pirmąja kadencija. Šį kartą ten nėra žmonių, kurie galėtų sustabdyti imantis kokių idėjų įgyvendinimo.
Dabar D.Trumpas turi per 70 dienų, per kurias jis turi suburti savo komandą iki inauguracijos dienos sausio 20-ąją.
Pagrindinė D.Trumpo sąjungininkų užduotis – užpildyti apie 4 tūkst. vyriausybinių pareigybių specialiai šioms pareigoms atrinktais žmonėmis, rašo „Associated Press“.
Savo pirmosios kadencijos pradžioje D.Trumpas subūrė kabinetą, į kurį įėjo keletas pagrindinių respublikonų ir verslo lyderių.
Šį kartą D.Trumpas pažadėjo labiau vertinti lojalumą.
Tai reiškia, kad į savo administraciją jis renkasi žmones, kurie jam pritaria ir neprieštarauja, taip pat yra ideologiškai panašesni į jį.
Asmenys, kurie kadaise veikė kaip D.Trumpą stabilizuojančios jėgos, pavyzdžiui, keli administracijos vadovai, gynybos sekretoriai, nacionalinio saugumo patarėjai, nacionalinės žvalgybos patarėjai ir generaliniai prokurorai, paliko D.Trumpą ir jo nebepalaiko, praneša CNN.
NYT: antroji D.Trumpo kadencija bus didelis išbandymas Europai
07:01
Respublikono Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose taps išbandymu Europai, ar ji sugebės išlaikyti solidarumą, dėti daugiau pastangų vystyti savo ginkluotąsias pajėgas ir ginti ekonominius interesus, rašo „The New York Times“ .
„Antrasis D.Trumpo prezidentavimas gali tapti katalizatoriumi, kuris paskatins Europą sustiprinti savo pozicijas nepatikimesnės Amerikos akivaizdoje. Tačiau toli gražu neaišku, ar žemynas pasirengęs pasinaudoti šiuo momentu“, – rašo leidinys.
Kadangi Prancūzijos ir Vokietijos vyriausybės šiuo metu yra susilpnėjusios dėl vidaus politinių problemų, stiprų Europos atsaką gali būti sunku parengti.
„D. Trumpo pergalė europiečiams labai skausminga, nes ji pastato juos prieš klausimą, nuo kurio jie stengėsi pasislėpti: „Kaip mums elgtis su Jungtinėmis Valstijomis, kurios į mus žiūri labiau kaip į konkurentus ir trukdžius, o ne kaip į draugus, su kuriais reikia dirbti?“. Jis turėtų suvienyti Europą, bet tai nereiškia, kad Europa būtinai susivienys“, – sakė Georgina Wright, Paryžiaus Monteino instituto tarptautinių studijų direktoriaus pavaduotoja.
Ekonomikos srityje Europos Sąjunga jau kelis mėnesius planuoja, kaip elgsis su prezidentu D.Trumpu, rengia pirminį pasiūlymą pirkti daugiau amerikietiškų prekių, kad bandytų užkirsti kelią naujiems muitams, ir rengia atsakomuosius tarifus amerikietiškoms prekėms, kad galėtų atsakyti, jei D. Trumpas imtųsi daugiau protekcionistinių veiksmų.
Saugumo srityje susirūpinimą kelia tai, ką D. Trumpo prezidentavimas reikštų Ukrainai, karui, kurį D. Trumpas tvirtina galįs labai greitai užbaigti, ir D. Trumpo periodiniai grasinimai išvesti Jungtines Valstijas iš NATO, atsižvelgiant į tai, kad respublikonas šį kartą savo rankose turės daugiau galių nei ankstesnės kadencijos metu.
D. Trumpas ne kartą kritikavo NATO, kad ši per mažai skiria lėšų gynybai, ir sakė, kad Europa turėtų aktyviau remti Ukrainą. NATO neseniai pradėjo perimti iš Jungtinių Valstijų kontaktinės grupės dėl Ukrainos (Ramšteino) funkcijas. NATO šalys taip pat pažadėjo kitais metais suteikti Ukrainai mažiausiai 40 mlrd. eurų, arba apie 43 mlrd. dolerių.
Vokietijos vyriausybės transatlantinis koordinatorius Michaelis Linkas sakė, kad D. Trumpo perrinkimas reiškia, jog reikia stiprinti ir Europos Sąjungą, ir NATO europinį komponentą ir vengti susiskaldymo:
„Negalime tiesiog pasyviai laukti, ką padarys Trumpas arba ką padarys Putinas“.
Jis sakė, kad europiečiai turėtų „aiškiai pasakyti, ko tikimės iš JAV, kad jos privalo vykdyti savo įsipareigojimus NATO ir kad jei jos pasitrauks iš Ukrainos, tai galiausiai tik padės Kinijai. Jei Rusija laimės Ukrainoje, tada laimės Kinija“.
Taip pat nerimą kelia demokratinės vertybės ir teisinė valstybė bei akivaizdus D. Trumpo susižavėjimas, jo nuomone, stipriaisiais žmonėmis: diktatoriumi Vladimiru Putinu, Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu, Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu ir Kinijos vadovu Xi Jinpingu.
„D. Trumpas laikomas populistinių centro dešiniųjų ir dešiniųjų lyderių Europoje, tokių kaip V. Orbanas, sukūręs, jo žodžiais tariant, „neliberalią demokratiją“, taip pat Slovakijos Robertas Fico ir Italijos Giorgio Meloni, etalonu. Jo pergalė neišvengiamai įkvėps juos ir paskatins kitus kartoti nacionalistiškesnę ir mažiau liberalią politiką, grindžiamą nepageidaujamos migracijos stabdymu ir protekcionizmu“, – rašoma straipsnyje.
Europoje jau dabar mažėja parama demokratinėms, liberalioms, progresyvioms vertybėms ir auga ekstremistinių dešiniųjų partijų populiarumas. D. Trumpo pergalė gali susilpninti Europos sanglaudą ir balsą, rašo laikraštis.
Leidinys „Foreign Policy“ rašo, kad respublikonų parama didesnėms išlaidoms ginklų siuntimui į Kyjivą mažėja, o D.Trumpas greičiausiai įvykdys savo pažadą siekti taikos susitarimo. Problema ta, kad taika greičiausiai bus pasiekta Ukrainai nepalankiomis sąlygomis.
„The Guardian“ ragina nesitikėti D. Trumpo taikos plano. Pasak britų žurnalistų, respublikonas nenori, kad po Ukrainos ir Rusijos taikos sutarties visi sakytų, jog diktatoriui V. Putinui pavyko jį apgauti, nes būsimasis JAV prezidentas mėgsta būti giriamas kaip stiprus lyderis. Tačiau jau pirmoji D. Trumpo prezidentavimo kadencija parodė, ko iš tiesų verti jo diplomatiniai gabumai – jo derybos su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu baigėsi niekuo.
