JAV politikos ekspertai kelis pastaruosius dešimtmečius stebi „švytuoklės“ procesą, kai prezidento postą ar daugumą Kongrese vieni iš kitų periminėja demokratų ir respublikonų partijos. Po įtikinamos pergalės pastaruosiuose Kongreso rinkimuose respublikonai perėmė iniciatyvą.
Tiesa, pačių respublikonų gretose neatsiranda tvirtų lyderių, kurie pasinaudotų demokratų nuosmukiu ir vis mažėjančiu pasitikėjimu dabartinio prezidento veiksmais. Respublikonus ypač suskaldė vadinamosios Arbatėlės partijos (Tea Party) atsiradimas, kuri subūrė visus partijos kraštutiniuosius.
Nepasitenkinimą partijoje atskleidė ir pirmosios respublikonų kandidatų apklausos – į priekį išsiveržė ekscentriškasis milijardierius Donaldas Trumpas, siūlantis JAV ir Meksiką atskirti milžiniška siena, užkirsiančia kelią nelegaliems migrantams.
Vis dėlto, sunku tikėtis, kad agresyvia rinkimų kampanija pasižymintis D.Trumpas nužygiuos visą kelią iki pagrindinių rinkimų. Nepaisant didelio žiniasklaidos dėmesio ir trumpalaikės jo sėkmės, pagrindiniais kandidatais į JAV prezidento postą vis dar vadinami žymiai didesnę patirtį turintys ir nuosaikesni kandidatai.
Kandidatu gali tapti kylanti partijos žvaigždė – Floridos senatorius Marco Rubio arba du prezidentus JAV jau dovanojusios Bushų dinastijos palikuonis Jebas Bushas. Tradiciškai gerai vertinami ir reikšmingą vaidmenį balsavimuose turinčios Teksaso valstijos senatoriaus Tedo Cruzo šansai.
Tuo metu demokratų gretose išskiriama tik viena reali kandidatė – buvusio JAV prezidento Billo Clintono žmona ir buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton. Tiesa, jei 2015 metų pradžioje H.Clinton komanda galėjo džiaugtis didžiausiu palaikymu, tai po valstybės departamentą sukrėtusio elektroninių laiškų skandalo pasitikėjimas buvusia valstybės sekretore menksta.
Rinkimų kampanijas stebinčių analitikų nerimą kelia ir tai, kad daugelis kandidatų demonstruoja visišką neišmanymą užsienio politikos klausimuose. Tai gali tapti rimta problema JAV, Baracko Obamos kadencijos metu besitraukusiai nuo „pasaulio policininko“ vaidmens.
B.Obamos kovoje dėl antrosios kadencijos su respublikonų kandidatu Mittu Romney vyravo vidaus politikos problematika, sveikatos politika, o šiuos rinkimuose kandidatai vis dažniau prabyla apie JAV saugumo ir ekonomikos klausimus.
Pergalę prieš „al Qaeda“ skelbęs Vašingtonas iš naujo permąsto terorizmo pavojų. Naujus iššūkius būsimam prezidentui kelia ir agresyvi Rusijos politika bei vis sparčiau karinius raumenis auginanti Kinija.
Nepaisant to, kas po lapkričio 8-osios taps nauju Baltųjų rūmų šeimininku, jam ar jai gresia dar didesnė lūkesčių našta, nei užgulusi pirmojo juodaodžio JAV prezidento pečius. JAV praranda pasaulio lyderės poziciją ne tik ekonomikoje, bet ir diplomatijoje.
Kad ir kaip kritiškai politikos ekspertai žvelgtų į D.Trumpą, bet būtent jis geriausiai išreiškė amerikiečių viltis, sugrąžindamas buvusio lyderio Ronaldo Reagano šūkį: „Vėl padarykime Ameriką didžia!“.
- Pirmieji JAV prezidento rinkimai įvyko dar 1789 metais. Pirmuoju tuomet 13 valstijų turėjusios valstybės prezidentu tapo George'as Washingtonas. Tiesa, pirmuosiuose rinkimuose balsavo tik 10-ies valstijų atstovai
- Vyriausias išrinktas JAV prezidentas buvo 69-erių metu Ronaldas Reaganas, jauniausias – 43-ejų Johnas F.Kennedy
- Dėl painios rinkimų sistemos JAV prezidentu ne visada tampa kandidatas, surinkęs daugiausiai balsų. Taip nutiko 1824, 1876, 1888 ir 2000 metų rinkimuose
- 2008 metais išrinktas demokratų partijos kandidatas Barackas Obama tapo pirmuoju juodaodžiu JAV prezidentu. JAV prezidente vis dar nėra tapusi moteris. Hillary Clinton sėkmės atveju taptų ne tik pirmąja moterimi prezidente, bet ir pirmjąa prezidente, kuri anksčiau buvo prezidento žmona.
VISAS 2016-ųjų PROGNOZES RASITE ČIA
