Kad H.Clinton vėl bandys patekti į Baltuosius rūmus, kalbėta jau seniai. 2008 metais buvusi JAV pirmoji ponia buvo laikoma akivaizdžia demokratų pirminių rinkimų favorite, bet tuomet turėjo nusileisti staigiai sužibusiai Baracko Obamos žvaigždei.
Ambicijos, žinoma, niekur nedingo, o po ketverių metų JAV valstybės sekretoriaus poste net išaugo.
Ilsėjosi H.Clinton neilgai – 2015-ųjų pradžioje pasigirdusios kalbos netrukus pasitvirtino, ir balandį ji portaluose „YouTube“ ir „Facebook“ oficialiai paskelbė sieksianti laimėti Demokratų partijos nominaciją.
Tuo pačiu ji atsistatydino iš Clintonų šeimos fondo direktorių tarybos – dėl galimo interesų konflikto. Tiesa, tai, kad fondas priėmė paramą iš užsienio šalių, iki šiol yra vienas pagrindinių H.Clinton oponentų priekaištų jai.
Nepatogus B.Sanderso iššūkis
Beveik pustrečios savaitės atrodė, kad H.Clinton demokratų pirminiuose rinkimuose varžovo net nebus – tokia ryškia favorite ji buvo laikoma. Tačiau pačioje balandžio pabaigoje apie dalyvavimą kovoje dėl nominacijos paskelbė Vermonto valstijai atstovaujantis senatorius Bernie Sandersas.
Tarsi Ozo šalies burtininkas apie nemokamas studijas ir kovą su Volstrito rykliais daug kalbėjęs progresyvus politikas sužavėjo milijonus, ypač – JAV jaunimą.
H.Clinton pozicijos ėmė klibėti – Amerikoje išties daug žmonių ją sieja su Vašingtono politiniu elitu, o kandidatės kampaniją iš tiesų rėmė nemažai turtingų ir dažno amerikiečio nemėgstamų finansininkų.
B.Sandersas per debatus laikėsi tvirtai ir 2016-aisiais, jau prasidėjus pirminių rinkimų maratonui, ėmė skinti pirmuosius vaisius. 75 metų senatorių ypač liaupsino jo idealistinės retorikos užburti tūkstantmečio kartos rinkėjai (millennials, – red.).
Vis dėlto skambių jo pergalių per balsavimus keliolikoje valstijų neužteko – H.Clinton šiemet birželį pagaliau užsitikrino reikalingą delegatų skaičių, o kartu ir partijos nominaciją.
Pirminių rinkimų maratonas užtruko ilgiau, nei tikėjosi H.Clinton komanda.
Liepos pabaigoje ji oficialiai sutiko atstovauti Demokratų partijai per prezidento rinkimus.
Prognozės pasitvirtino? Taip, tačiau pirminių rinkimų maratonas užtruko ilgiau, nei tikėjosi H.Clinton komanda.
Be to, B.Sanderso gerbėjai, nors senatorius po pralaimėjimo iškart paragino juos balsuoti už H.Clinton, dar ilgai jautė nuoskaudą dėl esą nesąžiningos kovos.
Nesulaikomas turtuolio skrydis
Tuo tarpu D.Trumpo kelias nominacijos link buvo kone klotas rožėmis, nors vien jo apsisprendimas dalyvauti pirminiuose rinkimuose buvo gana netikėtas.
Aišku, už Atlanto buvo tokių, kurie tokią galimybę neva įžvelgė dar 2011 metais, kai D.Trumpas pradėjo įnirtingai viešai abejoti, ar B.Obama yra gimęs JAV.
Turtuolis netrukus išvydo, kad skleisdamas tokią sąmokslo teoriją sulaukia aistringo pritarimo – 2012-ųjų rinkimuose jis dalyvauti atsisakė, bet prieš šiemetinį balsavimą jau neatsispyrė.
D.Trumpas po 14 žmonių gyvybę nusinešusio islamistų išpuolio San Bernardino mieste Kalifornijoje paragino „visiškai nebeįsileisti“ musulmonų į JAV.
Apie apsisprendimą stoti į kovą dėl Respublikonų partijos nominacijos jis paskelbė pernai birželį – iš savo dangoraižio „Trump Tower“ Niujorke, ir netrukus šovė į priekį apklausose.
Nors D.Trumpas nusileido Tedui Cruzui per pirmąjį balsavimą Ajovoje 2016 metų vasarį, tiek pastarasis, tiek Marco Rubio, tiek kiti respublikonai vėliau galėjo tik stebėti, kaip milijardierius, kaip joks kitas kandidatas siautėdamas viešojoje erdvėje, skina pergales vienoje valstijoje po kitos.
Magnato populiarumui nepakenkė net skandalingas jo pasisakymas pernai gruodį, kai jis po 14 žmonių gyvybę nusinešusio islamistų išpuolio San Bernardino mieste Kalifornijoje paragino „visiškai nebeįsileisti“ musulmonų į JAV – „kol neišsiaiškinsime, kas vyksta“.
Amerika netekusi žado stebėjo, kaip ramiai D.Trumpas iriasi nominacijos link. Distancija nė nebuvo labai ilga – varžovai, nors juos rėmė itin turtingi konservatyvių pažiūrų pramonininkai, vienas po kito traukėsi iš mūšio.
Galiausiai D.Trumpas reikalingą delegatų paramą užsitikrino net anksčiau nei H.Clinton – šių metų gegužės 26-ąją. Jo šūkiu „Paverskime Ameriką didžia šalimi ir vėl!“ („Let's Make America Great Again!“) susiviliojo milijonai.
Kampanijos dalimi tapo FTB
Respublikonų kandidatu į viceprezidentus D.Trumpas pasirinko Indianos valstijos gubernatorių Mike'ą Pence'ą.
Ne be reikalo – M.Pence'ą labai mėgsta fanatiškieji Amerikos krikščionys, be to, krizės nustekentoje Indianoje ir kaimyninėse valstijose gyvena daug amerikiečių, kurie nepatenkinti ekonomine situacija ir darbo vietų iškėlimu į Meksiką bei Kiniją.
H.Clinton savąjį palydovą irgi rinkosi strategiškai – ją rinkimuose lydi Virdžinijai atstovaujantis senatorius Timas Kaine'as. Nors vasarą ši valstija buvo laikoma svyruojančia, dabar iš esmės aišku, kad jos rinkėjai antradienį pasirinks H.Clinton.
Liepą apklausos apskritai siuntė išties pavojingus signalus demokratams. Dar vykstant respublikonų nacionaliniam suvažiavimui, D.Trumpas nacionalinėse apklausose aplenkė H.Clinton.
Pastarajai nepadėjo net tai, kad Federalinio tyrimų biuro direktorius (FTB) Jamesas Comey buvo ką tik paskelbęs, jog rekomenduoja nepateikti jokių kaltinimų H.Clinton, kuri dirbdama JAV valstybės sekretore naudojosi privačia elektroninio pašto dėžute darbo reikalais.
Tiek D.Trumpas, tiek kiti respublikonai dėl šio skandalo buvo užkūrę tikrą pirtį. Sumaišę melo, propagandos ir nepatvirtintų faktų kokteilį, jie įtikino milijonus amerikiečių, kad H.Clinton pažeidė įstatymus ir net nusipelnė baudžiamojo persekiojimo.
FTB direktorius J.Comey spalio pabaigoje netikėtai pranešė, kad biuras aptiko naujų laiškų, kurie galbūt yra susiję su H.Clinton problemomis dėl privataus pašto serverio naudojimo darbo reikalais.
Skandalas dėl elektroninių laiškų tęsėsi iki pat rinkimų dienos. Mat FTB direktorius J.Comey spalio pabaigoje netikėtai pranešė, kad biuras aptiko naujų laiškų, kurie galbūt yra susiję su H.Clinton problemomis dėl privataus pašto serverio naudojimo darbo reikalais.
Sekmadienį, likus dviem dienoms iki rinkimų, J.Comey pranešė, kad FTB, peržiūrėjęs naujųjų laiškų pluoštą, neaptiko jokių H.Clinton ir jos biuro nusižengimų, todėl liepą pateikta rekomendacija neskelbti kaltinimų yra nekeičiama.
Tačiau per pusantros savaitės D.Trumpui pavyko sumažinti atsilikimą nuo varžovės apklausose.
Didesni – demokratės šansai
H.Clinton persvara iki spalio nuosekliai augo. Jos reitingai vėl pakilo per liepą vykusį demokratų suvažiavimą – už kandidatę ten aktyviai agitavo tiek B.Obama, tiek prezidento žmona Michelle, tiek B.Sandersas.
Galiausiai demokratei padėjo ir viešai suskambėję kaltinimai, kad draugiškumo Kremliui neslepiančio D.Trumpo kampanijai padeda Rusija.
Demokratei padėjo ir viešai suskambėję kaltinimai, kad draugiškumo Kremliui neslepiančio D.Trumpo kampanijai padeda Rusija.
Maskvos pasiųsti programišiai – tuo neabejoja visos JAV saugumo tarnybos – įsilaužė į Demokratų partijos serverius ir per tinklalapį „WikiLeaks“ ėmė viešinti H.Clinton nepalankią ir neretai suklastotą informaciją.
Vis dėlto labiausiai H.Clinton pagelbėjo rugsėjo pabaigoje startavęs ilgai lauktas trijų prezidentinių debatų mini maratonas.
Rekordinio žiūrovų skaičiaus sulaukusiuose debatuose, daugelio analitikų ir žiūrovų nuomone, visus tris kartus geriau pasirodė H.Clinton. Apklausose ji netrukus susikrovė dviženklę persvarą prieš D.Trumpą, kuris per debatus nesėkmingai stengėsi pasirodyti solidus.
Negana to, prieš pat antruosius debatus buvo paskelbtas 11 metų senumo įrašas, kuriame girdėti, kaip D.Trumpas itin nepagarbiai kalba apie moteris. Kilus pasipiktinimui, atsiliepė ir daugiau moterų, kurios teigia, kad turtuolis praeityje yra prie jų priekabiavęs.
Dabar, pagaliau pasiekus finišo tiesiąją, H.Clinton persvara prieš D.Trumpą apklausose siekia 4–5 procentinius punktus.
Tinklalapis „FiveThirtyEight“ (amerikiečiai renka 538 rinkikus, – red.) skaičiuoja, kad demokratės šansai nugalėti yra 66,9 proc.
D.Trumpo stovykla, žinoma, jau kelis mėnesius trimituoja, kad apklausomis pasitikėti negalima. Esą tai jau parodė „Brexit“ atvejis Jungtinėje Karalystėje.
Vis dėlto profesionalūs sociologai pataria nekreipti dėmesio į tokį triukšmą, nes referendumas Jungtinėje Karalystėje ir JAV prezidento rinkimai iš esmės skiriasi. Kai kurie analitikai net įtaria, kad rinkimų naktį jų nugalėtojas – būtent H.Clinton – gali paaiškėti ypač anksti.
