Demokratų partijos gretose neabejotinai ryškiausia figūra – buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton. 67 metų H.Clinton turi ne tik gausias ištikimų gerbėjų gretas, bet ir sutuoktinio, buvusio JAV prezidento Billo Clintono palaikymą.
Tiesa, H.Clinton pastaruoju metu persekioja skandalai. Įtarimus kelia ne tik jos, vyro ir dukros Chelsea valdomo fondo finansavimas, bet ir JAV Valstybės departamento laiškų skandalas. Paaiškėjo, kad H.Clinton naudojosi ne tarnybiniu, o asmeniniu paštu, taip sukeldama ne tik grėsmę konfidencialios informacijos saugumui, bet ir mesdama įtarimų šešėlį dėl savo susirašinėjimų.
Jei demokratai kol kas turi tik vieną ryškią pavardę kandidatų sąraše, tai respublikonų gretose tokių mažiausiai dešimt. Apžvalgininkai išskiria buvusio Floridos gubernatoriaus, buvusio JAV prezidento George'o W.Busho jaunesniojo brolio ir kito buvusio prezidento George'o H.W.Busho sūnaus 62 metų Jebo Busho pavardę.
Įspūdingos dinastijos atžalai konkurenciją gali sudaryti ir senatorius iš Teksaso Tedas Cruzas, ir Pietų Karolinos atstovas Lindsey Grahamas, ir libertarų atstovas iš Kentukio valstijos Randas Paulas ar jaunas ir perspektyvus senatorius iš Bushų tvirtovės Floridos Marco Rubio. Kandidatų sąraše net ir ekscentriškasis milijardierius Donaldas Trumpas, žadantis atgaivinti amerikietišką svajonę.
Lietuvos politikos apžvalgininkų teigimu, H.Clinton ir J.Busho kova dar nėra garantuota, o pati rinkimų kampanija bus aktyvi ir konkurencinga. Visi jie sutartinai pabrėžia, kad Lietuvos interesų nelems tai, kurios partijos kandidatas laimės, o užsienio politikos uždavinius nulems strateginė situacija ir svarbos supratimas.
Kęstutis Girnius: „Net ir patys griežčiausi yra priversti prisitaikyti prie sąlygų“
Politologo Kęstučio Girniaus nuomone, kol kas nereikėtų skubėti kalbėti apie H.Clinton ir J.Busho kovą galutiniame rinkimų etape. „Atrodo, kad Clinton turėtų laimėti demokratų nominaciją, nes neturi jokių rimtų varžovų, tačiau demokratų gretose jaučiamas nuogąstavimas, kad jei įvyks dar koks skandalas, ar dėl tam tikrų priežasčių Clinton reitingai kris, partijai bus sunku – turėtų atsirasti dar vienas stiprus kandidatas“, – sakė K.Girnius.
„Respublikonų kandidatūros šiuo metu negalima nuspėti. Bushas turi šiek tiek įtakos, Rubio turi šiek tiek įtakos… Labai daug kas priklausys nuo sėkmės pirmuosiuose rinkimuose valstijose. Esminis klausimas, kiek tas respublikonų kandidatas bus konservatyvus ir kiek jis bus priimtinas tiems rinkėjams, kurie nesimpatizuoja nei demokratams, nei respublikonams“, – prognozavo politologas.
K.Girniaus teigimu, Lietuvoje vis dar įsivaizduojama, kad kuo agresyviau kandidatas pasisako Rusijos atžvilgiu, tuo jis bus palankesnis prezidentas mūsų šaliai. „Nemanau, kad ši formulė visada yra teisinga. Net ir patys griežčiausi yra priversti prisitaikyti prie sąlygų. Reikia prisiminti, kad ir Ronaldas Reaganas, kuris Sovietų Sąjunga pavadino „blogio imperija“, su jais daug kalbėjosi, ir puikiai sugyveno su Michailu Gorbačiovu. Taip kad tai, ką žmogus sako dar netapęs prezidentu, nebūtinai nulems tai, ką jis iš tiesų turės daryti“, – teigė jis.
Linas Kojala: „JAV prezidento darbus reikėtų vertinti žvelgiant į strateginius tikslus“
Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala pripažįsta, kad kol kas J.Busho ir H.Clinton akistata JAV prezidento rinkimų finiše atrodo realiausia. „Clinton teks atremti įvairias kalbas dėl sveikatos problemų, dėl informacijos viešinimo, dėl elektroninio pašto panaudojimo. Prieš rinkimus ji bus gerai pasirengusi, bet kol kas pati kritikuoti respublikonų negali, nes yra nemažai kandidatų, bet nėra vieno, kurį būtų galima įvardinti favoritu“, – sakė L.Kojala.
„Iš dabartinės perspektyvos atrodo, kad J.Busho perspektyvos yra geriausios. Jis priskiriamas nuosaikesnei respublikonų grupei. Be to, jis gerai kalba ispaniškai, o ispanakalbių rinkėjų balsai vis labiau lemia rinkimų rezultatą. Neatsitiktinai jis savo rinkimų kampaniją pradėjo būtent Majamyje, prabildamas ir ispanų kalba, pateikdamas tai kaip vieną savo stiprybių“, – teigė jis.
„Kalbos apie respublikonų kandidatų naudą Lietuvos atžvilgiu yra savotiškas mitas. Pažiūrėkime į Baracko Obamos kadenciją. Nors jis pradėjo darbus netiesiogiai duodamas suprasti, kad Europa liks nuošaly, tačiau agresijos atveju turėjo pakankamai ryžto atlikti reikalingus sprendimus. Manau, kad JAV prezidento darbus reikėtų vertinti žvelgiant į strateginius tikslus“, – pridūrė L.Kojala.
Kalbos apie respublikonų kandidatų naudą Lietuvos atžvilgiu yra savotiškas mitas.
Pasak jo, žymiai daugiau problemų Lietuvai ir visam Baltijos regionui sukeltų išrinktas kandidatas, kuris apskritai nusigręžtų nuo užsienio politikos.
„Abiejose partijose yra izoliacinės politikos atstovų, kurie kalba apie tai, kad JAV turėtų susitelkti į savo problemas, nebūti pasaulio policininku, tačiau iš dabar įvardinamų pagrindinių kandidatų visi sutaria dėl esminių klausimų, tad jokio realaus pokyčio nereikėtų tikėtis“, – tikino analitikas.
Audrius Bačiulis: „Balsuodami amerikiečiai negalvos apie užsienio politiką“
Politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis pastebėjo, kad apie respublikonų pergalės naudą įprasta šnekėti jau daugelį metų, nes jie būna griežčiau nusiteikę Rusijos atžvilgiu, bet praktika to nepatvirtina. „Toks įvaizdis sudarytas dar nuo Reagano prezidentavimo, kai jis prispaudė Sovietų Sąjunga ir ši galiausiai subyrėjo“, – teigė jis.
„Užmirštama, kad vienas griežčiausių Sovietų Sąjungos kritikų buvo demokratų prezidento Jimmy Carterio patarėjas Zbigniewas Brzezinskis. O tuo metu Bushas senasis, kai dar Gorbačiovas buvo Sovietų Sąjungos vadovas, nuvyko į Kijevą ir ten pasakė garsiąją kalbą, kur sukritikavo kalbas apie nepriklausomybę. Kitaip sakant Bushas parėmė sovietus ir Gorbačiovą prieš Ukrainą“, – priminė apžvalgininkas.
A.Bačiulio teigimu, amerikiečiai nesiskiria nuo visų kitų valstybių rinkėjų ir balsuoja rinkimuose daug negalvodami apie užsienio politiką. „Labai svarbu bus, kaip amerikiečiai įvertins visą tą Obamacare ir rinkos stabilizavimo paketus, kurie buvo pateikti ir įgyvendinami per šias kadencijas. Vargu, ar jie atkreips dėmesį į tai, kaip buvo tvarkomasi Afganistane ar Irake, o Europos, tikriausia, išvis nevertins. Aišku, išskyrus kai kurias siauras rinkėjų grupes. Dominuos vidaus reikalų klausimai“, – teigė jis.
