Pasirinkimas lyg ir kaip visada paprastas – respublikonas arba demokratas. Šįkart – perrinkimo siekiantis Donaldas Trumpas ir demokratas Joe Bidenas. Tiesa, rinkimuose dalyvauja ir kiti – libertarė Jo Jorgensen, žaliasis Howie Hawkinsas.
Dvylikoje valstijų balsalapyje rinkėjai išvys ir garsiojo reperio Kanye Westo pavardę. Nors šansų laimėti šis kūrėjas neturi, jis gali pagadinti reikalus pagrindiniams kandidatams, ypač – J.Bidenui.
Tokių kandidatų, kurie paprastai surenka po kelis procentus balsų ir atskirose valstijose beveik niekada nenugali, vaidmuo ir yra tik atimti balsus iš favoritų. Taip nutiko 2000-aisiais, kai santykinai populiarus žaliųjų kandidatas Ralphas Naderas sumenkino demokrato Alo Gore'o šansus nugalėti respublikoną George'ą W.Bushą.
Kita vertus, kandidatuoti į prezidentus Amerikoje gali beveik bet kas. Jei asmuo yra gimęs JAV, sulaukęs 35-erių ir šalyje gyvenęs pastaruosius 14 metų, jis gali pradėti žygį Baltųjų rūmų link.
Štai Kolorado valstijoje į prezidentus nusitaikė ne tik J.Bidenas, D.Trumpas, J.Jorgensen ar H.Hawkinsas, bet ir Brianas Carrollas, Blake'as Huberis, Markas Charlesas, Gloria La Riva, Philas Collinsas bei daugybė kitų.
Nacionaliniu mastu daugelis šių kandidatų nežinomi, bet atskirose valstijose gali surinkti santykinai nemažai balsų. Tarkime, Jutos valstijoje 2016 metais 21,54 proc. balsavusių rinkėjų parėmė nepriklausomą kandidatą Evaną McMulliną.
Pati rinkimų sistema yra gana sudėtinga ir gali susukti galvą. Mat iš tiesų rinkėjai balsuoja ne už kandidatus, o už rinkikus, nors pastarųjų balsalapyje nėra.
Nustatytą rinkikų skaičių turi visos 50 JAV valstijų ir Kolumbijos apygarda (Vašingtonas), o rinkikų skaičius priklauso nuo valstijos dydžio pagal gyventojų skaičių.
Pavyzdžiui, daugiamilijoninei Kalifornijai priklauso 55 rinkikai, o dykynę primenančiam Vajomingui – tik 3 rinkikai. Sistemą daug kas kritikuoja, nes mažosioms valstijoms tenka neproporcingai daug rinkikų.
Tame pačiame Vajominge vieno rinkiko balsas tenka 193 tūkst. gyventojų, o Kalifornijoje – net 718 tūkst. gyventojų. Tai reiškia, kad toks balsas Kalifornijoje atstovauja daugiau nei triskart didesniam rinkėjų skaičiui nei Vajominge.
Iš viso yra 538 rinkikai, kurie sudaro rinkikų kolegiją, ir balsuoja būtent ji – ne lapkričio 8-ąją, o gruodį. Prezidentu išrenkamas kandidatas, kuris užsitikrina 270 rinkikų balsus.
2016-aisiais Floridoje D.Trumpas įveikė H.Clinton vos 2,2 proc. punktų persvara, bet būtent jam atiteko visi 29 rinkikų balsai, kurie buvo labai svarbūs.
Rinkikų kolegija veikia paprastu principu – visi paskiros valstijos rinkikų balsai atitenka daugiausia balsų surinkusiam kandidatui, jie proporciškai nedalijami. Populiariausiam kandidatui visi rinkimų balsai neatitenka tik Meino ir Nebraskos valstijose.
Pavyzdžiui, 2016-aisiais Floridoje D.Trumpas įveikė H.Clinton vos 2,2 proc. punktų persvara, bet būtent jam atiteko visi 29 rinkikų balsai, kurie buvo labai svarbūs.
Panašūs skirtumai fiksuojami ir būrelyje kitų svarbiausių svyruojančių valstijų, tad, nors H.Clinton visoje šalyje surinko daugiau balsų nei D.Trumpas, pastarasis šventė pergalę ten, kur buvo būtina, ir surinko daugiau rinkikų balsų.
Būtent dėl to J.Bideno kampanija šįkart skiria ypač daug dėmesio svyruojančioms valstijoms ir daugelyje jų gana užtikrintai pirmauja.
21 valstijoje rinkikai formaliai neprivalo balsuoti už kandidatą, kurį parėmė rinkėjai, bet istoriškai tokia tradicija pažeidžiama itin retai ir neturi įtakos rinkimų baigčiai.
Rinkikais paprastai paskiriami valstijų pareigūnai ir ištikimybe savosioms partijoms pasižymintys jų atstovai.
Nemažai JAV valstijų jau nuo seno „mėlynos“, t.y. balsuojančios už demokratų kandidatą, arba „raudonos“. Pastarosiose tradiciškai balsuojama už respublikonus.
Istoriškai valstijų spalvos ne kartą keitėsi, tačiau šiuo metu tipiškos „mėlynos“ valstijos – Niujorko ir Kalifornijos. „Raudona“ – Oklahoma, Kanzasas, Kentukis.
Jau kuris laikas svyruojančiomis ir dėl to labai svarbiomis valstijomis laikomos Floridos, Pensilvanijos, Šiaurės Karolinos, Ohajo, Mičigano, Viskonsino valstijos.
Pastebima tendencija, kad tokios valstijos kaip Teksasas ar Džordžija, anksčiau laikytos respublikonų tvirtovėmis, pamažu mėlynuoja. Ir šiais metais įmanoma, kad jose pergalę švęs J.Bidenas, o tai iš esmės palaidotų D.Trumpo šansus.
Būtent dėl to, kad daug JAV valstijų yra galingos vienos iš didžiųjų partijų tvirtovės, pastaruoju metu per prezidento rinkimus įnirtingiausiai kovojama vadinamosiose svyruojančiose valstijose – tokiose, kur balsuojama tai už demokratą, tai už respublikoną.
Jau kuris laikas svyruojančiomis ir dėl to labai svarbiomis valstijomis laikomos Floridos, Pensilvanijos, Šiaurės Karolinos, Ohajo, Mičigano, Viskonsino valstijos.
Tiesa, šiemet dėl D.Trumpo nepopuliarumo dreba respublikonų pozicijos Teksase ir Džordžijoje, o jau gerokai anksčiau pamėlynavo Kolorado ir Virdžinijos valstijos, kurios kadaise buvo sodriai raudonos spalvos.
Tokią sudėtingą rinkimų sistemą, turinčią daugybę saugiklių, 1787 metais pasirinko JAV tėvai-įkūrėjai. Jie atsisakė tiesioginių prezidento rinkimų idėjos, nes manė, kad žmonės balsuos už vietinius kandidatus, o tuomet neiškils nė vienas favoritas.
Prezidentas, išrenkamas rinkikų kolegijos, paprastai surenka ir daugumą rinkėjų balsų. Tiesa, pavyzdžiui, 2000 metais už demokratą A.Gore'ą balsavo 51 mln. rinkėjų, o už respublikoną G.W.Bushą – 50,4 mln., tačiau pagal rinkikų kolegijos balsus nugalėjo pastarasis.
Tokia situacija, kai rinkimų laimėtojas nebuvo populiariausias kandidatas, JAV susiklostė pirmą kartą per 112 metų. Antrasis toks atvejis, kaip minėta, buvo užfiksuotas 2016 metais, kai H.Clinton parėmė beveik 66 mln. rinkėjų, o D.Trumpą – tik 63 mln., bet nugalėjo pastarasis.
Jei prezidentu būtų išrinktas demokratas J.Bidenas, o Senato kontrolę išlaikytų respublikonai, Vašingtone ir toliau karaliautų paralyžius.
Beje, net perskaičiavus balsus ir ėmusis visų įmanomų teisinių priemonių, yra galimybė, kad rinkimai baigsis visiškomis lygiosiomis – kad abu kandidatai surinks po 269 rinkikų balsus. Tokiu atveju naująjį JAV prezidentą rinktų Atstovų Rūmai.
Galiausiai amerikiečiai antradienį rinks ne tik prezidentą, bet ir visus 435 Atstovų Rūmų narius ir trečdalį Senato.
Įstatymų leidžiamoji valdžia JAV labai svarbi, ir, pavyzdžiui, jei prezidentu būtų išrinktas demokratas J.Bidenas, o Senato kontrolę išlaikytų respublikonai, Vašingtone ir toliau karaliautų paralyžius.