ES parengė sąrašą, kuriame – maždaug 40 asmenų, kuriems norima taikyti sankcijas už vaidmenį klastojant rugpjūčio 9-ąją įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus ir slopinant po jų kilusius protestus.
Tačiau ES priemonėms būtinas visų 27 valstybių narių pritarimas, o Nikosija atsisakė jas paremti, tvirtindama, kad ES privalo taip pat taikyti sankcijas Turkijai dėl dujų telkinių žvalgymo Kipro vandenyse.
Kipro poziciją kritikavo kai kurios ES šalys, kurios sako, kad tai prilygsta Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos gynimui. Vėlavimas susitarti sutrikdė Vakarų koordinuotų veiksmų planus.
JAV valstybės sekretoriaus antrasis pavaduotojas Europos klausimams George'as Kentas sakė, kad Vašingtonas bendravo su Kipru ir ragino jį apsigalvoti.
„Raginame juos prisidėti prie konsensuso sudarant sąlygas ES eiti į priekį, kad būtų nuoseklus bendras panašiai galvojančių šalių traktavimas“, – lankydamasis Briuselyje sakė G.Kentas.
Per ES užsienio reikalų ministrų pirmadienio susitikimą aklavietė nebuvo išspręsta ir šį klausimą dabar svarstys valstybių bei vyriausybių vadovai, kitą savaitę susitiksiantys Briuselyje.
Vašingtonas yra pasirengęs skelbti sankcijas, bet tikėjosi koordinuoti veiksmus su ES.
„Pradinis planas buvo bandyti paskelbti kažką lygiagrečiai šią savaitę. Laukiame aiškumo iš Europos lyderių: ar jie gali padaryti sprendimą“, – sakė G.Kentas.
Jis buvo atvykęs į Briuselį susitikti su ES pareigūnais bei diplomatais ir aptarti krizės Baltarusijoje, kur vyksta beprecedenčiai masiniai protestai prieš „paskutiniu Europos diktatoriumi“ vadinamą A.Lukašenką.
Ne taip kaip ES, kuri 2016 metais panaikino daugumą savo sankcijų Baltarusijai, įskaitant sankcijas A.Lukašenkai, JAV paliko galioti kai kurias savo priemones.
