Susirūpinimas dėl šių užmojų padidėjo, dešiniųjų pažiūrų Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu šią savaitę susitarus dėl koalicinės vyriausybės su savo varžovu centristu Benny Gantzu. B.Netanyahu yra idėjos aneksuoti didelę palestiniečių teritorijų uolus šalininkas.
Į B.Netanyahu ir B.Gantzo koalicijos sutartį yra įtrauktos gairės dėl teritorijų prijungimo, numatyto JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos parengtame kontroversiškame plane, kaip būtų galima išspręsti Izraelio ir palestiniečių konfliktą. Baltieji rūmai šį planą pristatė sausį.
Žemiau apžvelgiami kai kurie svarbūs klausimai, susiję su Izraelio potencialais teritorijų prijungimais, galinčiais dar labiau paaštrinti įtampą neramiame regione.
Ką siūlo D.Trumpas?
D.Trumpas, uolus Izraelio rėmėjas, pavedė parengti naują Artimųjų Rytų taikos planą savo žentui ir svarbiam patarėjui Jaredui Kushneriui.
Dėl šios iniciatyvos J.Kushneris intensyviai konsultavosi su izraeliečiais, tačiau prie jos niekaip neprisidėjo palestiniečiai, kaltinantys D.Trumpo administraciją šališkumu ir nutraukę su ja visus ryšius.
Praeito amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje sudaryti Oslo taikos susitarimai suteikė palestiniečiams savivaldą dalyje Vakarų Kranto.
Vis dėlto apie 60 proc. šios teritorijos, vadinamoji C zona, tebėra visiškai kontroliuojama Izraelio kariuomenės ir civilių tarnybų.
Tarp šių teritorijų yra visos izraeliečių nausėdijos, o D.Trumpo planas užtikrina JAV paramą jų prijungimui prie Izraelio.
JAV taip pat nusiteikusios pripažinti Izraelio planus aneksuoti Jordano slėnį – strategiškai svarbią teritoriją palei sieną su Jordanija, sudarančią apie trečdalį Vakarų Kranto.
D.Trumpo planas numato, kad palestiniečių valstybė galėtų būti įkurta likusioje Vakarų Kranto teritorijoje, įskaitant Ramalos miestą, kur reziduoja dabartinis Palestinos Autonomijos prezidentas Mahmudas Abbasas, ir Gazos Ruože, šiuo metu kontroliuojamame M.Abbaso priešininkų – islamistų judėjimo „Hamas“.
Izraelis Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę užėmė 1967 metais per Šešių dienų karą. Vėliau Rytų Jeruzalė buvo aneksuota, nors šio žingsnio tarptautinė bendruomenė nepripažįsta.
Daugiau kaip 600 izraeliečių gyvena nausėdijose, įkurtose okupuotose teritorijose, kurias palestiniečiai laiko savo būsimos valstybės svarbiomis dalimis.
Pagal tarptautinę teisę, žydų nausėdijos laikomos neteisėtomis, nes jos buvo pastatytos karinės okupacijos sąlygomis.
Kaip vystėsi JAV pozicija?
J.Kushneris sakė, kad Vašingtonas laukia veikiančios Izraelio vyriausybės, pajėgios kartu su JAV imtis įgyvendinti D. Trumpo planą.
Žydų valstybė stabilios vyriausybės neturėjo nuo 2018 metų gruodžio.
Aklavietę turinti užbaigti B. Netanyahu ir B. Gantzo koalicijos sutartis buvo sudaryta balandžio 20 dieną – po trejų rinkimų, neatnešusių aiškių nugalėtojų.
Jungtinės Valstijos pirmadienį sakė esančios pasiruošusios pripažinti didžiosios Vakarų Kranto dalies aneksiją, bet prašė naująją Izraelio vienybės vyriausybę taip pat derėtis su palestiniečiais.
„Esame pasiruošę pripažinti Izraelio veiksmus“, – sakė viena Valstybės departamento atstovė.
Šis žingsnis būtų atliktas tuo atveju, jeigu „Izraelio vyriausybė sutiktų derėtis su palestiniečiais laikantis gairių, nubrėžtų prezidento Trumpo vizijoje“, pridūrė ji.
Dėl ko susitarė B.Gantzas ir B.Netanyahu?
B.Netanyahu gyrė D.Trumpo planą kaip „istorinę“ galimybę Izraeliui.
B.Gantzas, buvęs kariuomenės vadas, irgi gyrė šią iniciatyvą, bet reiškė susirūpinimą dėl Izraelio vienašališkų veiksmų.
Aneksijos planams nėra viešai pritarusi jokia kita valstybė, išskyrus JAV.
Pagal trejus metus galiosiančią koalicijos sutartį, kurią parlamentas turėtų patvirtinti ateinančiomis dienomis, pirmuosius pusantrų metų vyriausybei vadovaus B. Netanyahu, o B. Gantzas bus jo pavaduotojas.
Vėliau jiedu apsikeis postais.
Koalicijos sutartyje apie D.Trumpo planą sakoma: „Premjeras ir alternatyvusis premjeras veiks kartu ir koordinuotai, visiškai susitarus su Jungtinėmis Valstijomis.“
Jie taip pat plėtos „tarptautinį dialogą šia tema, tuo pačiu siekdami Izraelio Valstybės saugumo ir strateginių interesų, įskaitant būtinybę užtikrinti regiono stabilumą, taikos susitarimus ir siekti būsimų taikos susitarimų“.
Sutartyje sakoma, kad premjeras nuo liepos 1-osios galės pateikti D. Trumpo pasiūlytą aneksijos planą kabinetui ir parlamentui, kad jis būtų „apsvarstytas ir patvirtintas“.
Izraelio žiniasklaida kėlė prielaidą, kad pirminė aneksija gali būti dalinė, tikriausiai pradedant nuo Maale Adumimo – didelės nausėdijos Jeruzalės rytiniame pakraštyje.
Ką tai paveiktų?
Jordano slėnyje gyvena apie 65 tūkst. palestiniečių ir mažiau kaip 10 tūkst. izraeliečių.
Kol kas neaišku, ar šiems palestiniečiams būtų suteikti izraelietiški tapatybės dokumentai.
Į šį skaičių neįtraukti senovinio Jericho miesto gyventojai. Jerichas yra didžiausias palestiniečių miestas Jordano slėnio rajone ir yra valdomas palestiniečių administracijos, kaip numato Oslo susitarimai.
Jis gali būti paliktas kaip anklavas, visiškai apsuptas Izraelio aneksuotos teritorijos.
Koks buvo palestiniečių atsakas?
Palestiniečiai pasmerkė naująją Izraelio „aneksijos vyriausybę“.
Aneksija „reiškia galą dviejų valstybių sprendiniui ir Palestinos žmonių teisių išardymą“, – savo „Twitter“ žinutėje rašė palestiniečių premjeras Mohammedas Shtayyeh.
Prezidentas Mahmudas Abbasas savo ruožtu pagrasino nutraukti visus susitarimus su Izraeliu.
Jungtinių Tautų specialusis pasiuntinys sakė, kad aneksija „būtų šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas, triuškinamas smūgis dviejų valstybių sprendiniui“.
Kaip pranešama, palestiniečiai gali prašyti Rusijos įsikišti, sprendžiant šį klausimą.
Arabų Lyga, iš kurios 22 narių tik dvi – Egiptas ir Jordanija – yra pasirašiusios taikos sutartis su Izraeliu, ketvirtadienį surengs virtualų pasitarimą, per kurį bus tariamasi, kaip užtikrinti tarptautinės bendrijos pasipriešinimą JAV ir Izraelio planams.
