Svarbios JAV karinės operacijos užsienyje paprastai sulaukia abiejų partijų paramos, kaip kad nutiko 2011-aisiais, kai amerikiečių specialiosios pajėgos Pakistane nukovė teroristų tinklo „al Qaeda“ vadeivą Osamą bin Ladeną.
Tačiau pastaraisiais metais sutarimo vis mažiau, ir netikėta penktadienį paryčiais Bagdade surengta ataka, per kurią žuvo Revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) pajėgoms vadovavęs generolas Qasemas Soleimani, išryškino Kapitolijuje besiplečiančią bedugnę.
Demokratų įstatymų leidėjai ir jų patarėjai sako, kad Kongreso lyderiai, įskaitant griežtus D.Trumpo kritikus Atstovų Rūmų pirmininkę Nancy Pelosi ir Senato mažumos lyderį Chuckas Schumerą, apie tą antskrydį informuoti nebuvo.
Baltieji rūmai paprastai perspėja apie planuojamus didelio masto karinius veiksmus aukšto rango Senato ir Atstovų Rūmų narius, atstovaujančius abiem partijoms.
Tačiau D.Trumpui artimas respublikonų senatorius Lindsey Grahamas sakė, kad „buvo informuotas apie potencialią operaciją“, kai lankėsi pas prezidentą jo rezidencijoje Floridos valstijoje.
„Tai buvo gynybinis smūgis, siekiant neutralizuoti būsimas atakas, kurias planavo ir vykdė Soleimani“, – televizijai „Fox News“ sakė L.Grahamas. Jis teigė vertinantis, kad buvo „įvestas į [planuojamų karinių veiksmų] orbitą“.
JAV Atstovų Rūmų respublikonų mažumos lyderis Kevinas McCarthy pavadino ataką Bagdade „ryžto ir stiprybės demonstravimu“, o Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellas sakė, kad Q.Soleimani buvo „piktas žmogus“.
Bet nors demokratai antrino savo oponentams respublikonams smerkdami Q.Soleimani darbus ir sąsajas su amerikiečių mirtimis, jie piktinosi, kad D.Trumpas įsakymą jį nukauti paskelbė likus keliems mėnesiams iki JAV prezidento rinkimų.
N.Pelosi sakė, kad Q.Soleimani nužudymas gali išprovokuoti „pavojingą eskalaciją ir smurtą“.
Ch.Schumeras savo ruožtu pareiškė, kad šiuo savo poelgiu D.Trumpas „taip pat gali priartinti mūsų šalį prie dar vieno nesibaigiančio karo“.
„Šauti pasiruošęs sofos lyderis, kuriam stinga autoriteto Kongrese, neatsakingai atvedė mūsų šalį arčiau karo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Atstovų Rūmų demokratas Hankas Johnsonas.
Per penktadienio antskrydį taip pat nukautas Irako sukarintos organizacijos „Hashed al Shaabi“ vadovo pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandi.
Q.Soleimani ir A.M. al Muhandi buvo nužudyti po beprecedenčio išpuolio prieš JAV diplomatinę atstovybę Bagdade.
„Hashed al Shaabi“ šalininkų minia antradienį apsupo JAV ambasadą, reikšdami įtūžį dėl praeitą savaitgalį surengtų amerikiečių aviacijos smūgių, per kuriuos žuvo 25 kovotojai, priklausantys šios organizacijos radikaliajai grupei „Kata'ib Hizbollah“, remiamai Irano.
JAV veiksmų ėmėsi atsakydamos į ankstesnėmis savaitėmis įvykdytas raketų atakas prieš Irako bazes, kuriose yra dislokuota amerikiečių karių. Per vėliausią iš tokių smūgių žuvo Irake dirbęs civilis rangovas amerikietis.
„Dinamito užtaisas“
Demokratai, besivaržantys dėl teisės mesti iššūkį D.Trumpui lapkričio rinkimuose, taip pat išreiškė savo nuomonę. Buvęs viceprezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad „prezidentas Trumpas ką tik metė dinamito užtaisą į parako statinę“.
Nors dauguma respublikonų palaikė D.Trumpą, kai kurie nuosaikesni partijos nariai drauge su demokratais ragino administraciją pateikti jiems pilną informaciją bei įtraukti Kongresą sprendžiant dėl tolesnių veiksmų.
M.McConnellas sakė, kad senatoriai turėtų gauti įslaptintos informacijos apie antskrydį „kitos savaitės pradžioje“, ir ragino juos neskubėti spręsti apie įsakymą dėl antskrydžio neturint faktų.
Senatorius Randas Paulas, ilgai priešinęsis JAV kariuomenės veiklai užsienyje, regis, buvo vienintelis respublikonas, paskelbęs griežtą perspėjimą.
„Karas be Kongreso pripažinimo yra receptas neatsakingiems atsitiktiniams smurto proveržiams be jokios aiškios misijos mūsų kariams“, – tviteryje rašė jis.
