Ch.Hagelis kelias valandas buvo negailestingai kamantinėjamas per jo kandidatūros tvirtinimo posėdį, o respublikonai senatoriai citavo per daugelį metų jo išsakytus tiesmukus komentarus, stengdamiesi pavaizduoti šį kandidatą pernelyg naiviu nacionalinio saugumo reikaluose ir nelojaliu ištikimam Vašingtono sąjungininkui Izraeliui.
Buvęs Nebraskos senatorius pasirinko nesigalynėti, kai buvo išpeiktas dėl savo neretai aštrių pareiškimų apie Izraelį, sakydamas, kad gailisi dėl pareiškimų apie „žydų lobistus“ ir jų įtaką Kongrese.
„Jau sakiau, kad gailiuosi dėl pastabos apie žydų lobistus, – Ch.Hagelis sakė Senato ginkluotųjų tarnybų komitetui. – Turėjau pasakyti proizraelietiški lobistai“.
Ch.Hagelis kalbėdamas kelis kartus buvo užsikirtęs ir klaidingai pareiškė pasisakantis už Irano „sulaikymą“, nors prezidentas Barackas Obama palaiko pastangas neleisti Iranui įgyti branduolinio ginklo. Vėliau kandidatas pasitaisė, perskaitęs jam perduotą raštelį.
Respublikonas politikas matomai buvo nusprendęs priimti smūgius, užuot mėginęs atsikirtinėti į atakas – galbūt dėl to, kad Baltieji rūmai įsitikinę, jog Demokratų partijos turima dauguma Senate leis patvirtinti jo kandidatūrą, nepaisant karštos pirties, užkurtos komiteto posėdyje.
Net jeigu respublikonų išpuoliai neįstengs sužlugdyti jo paskyrimo, kampanija prieš Ch.Hagelį, palaikoma neigiamomis reklamomis televizijoje, gerokai jį aptalžė ir tapo perspėjimu, kad jo darbas Pentagone atsidurs po didinamuoju stiklu.
Vienas Baltųjų rūmų šaltinis sakė, jog administracijai neatrodo, jog Ch.Hagelio paskyrimui gresia koks nors pavojus, ir teigė tikintis, jog visi šio komiteto demokratai balsuos už B.Obamos kandidatą.
Šaltinis taip pat sakė, kad Ch.Hagelio stovykla tikėjosi sunkių klausimų, tačiau buvo nustebinta, kad respublikonai sutelkė dėmesį į „banalias“ problemas, tokias kaip Ch.Hagelio atsakymas vienam telefonu paskambinusiam žmogui per arabų palydovinės televizijos „al Jazeera“ laidą, tačiau mažai buvo diskutuojama apie Afganistaną, kur tebėra apie 66 tūkst. JAV karių.
„Jie daugiau laiko praleido kalbėdami apie karą, kuris baigėsi, negu apie tą, kuris tebevyksta“, – pastebėjo šaltinis.
Labiausiai dramatiška žodžių dvikova įvyko, kai kitas Vietnamo karo veteranas – senatorius Johnas McCainas – išpeikė Ch.Hagelį dėl jo nepritarimo 2007 metais priimtam sprendimui smarkiai padidinti JAV kontingentą Irake, ir pareikalavo, kad Ch.Hagelis prisipažintų klydęs.
Tačiau Ch.Hagelis ramiai atsisakė tai padaryti ir mėgino paaiškinti savo tuometį požiūrį, nors J.McCainas kelis kartus jį pertraukė.
„Noriu žinoti, ar esate teisus, ar klystate. Tai tiesus klausimas. Tikiuosi tiesaus atsakymo“, – sakė J.McCainas.
Ch.Hagel atsakė: „Norėčiau perduoti tai istorijos teismui.“
J.McCainas reagavo su paniekos gaidele: „Istorija jau padarė išvadą dėl to padidinimo, pone – iš jūs esate netinkamoje jos pusėje.“
J.McCainas laikosi požiūrio, kad karių antplūdžio strategija sudarė sąlygas vėlesniam oriam pasitraukimui iš Irako. Tuo tarpu Ch.Hagelis sakė nesantis tikras, ar buvo verta didinti kontingentą 1 200 amerikiečių gyvybių kaina.
Senatorius Johnas Kerry, kuris buvo sužeistas per Vietnamo karą, anksčiau buvo patvirtintas naujuoju valstybės sekretoriumi, o kartu su Ch.Hageliu jie įkūnija B.Obamos pasirinkimą santūriai naudoti JAV karinę galią.
Ch.Hagelis, kuris dėl Vietname patirtų sužeidimų yra pelnęs du Purpurinės širdies medalius, sakė, kad kariniai veiksmai turėtų būti paskutinioji priemonė. Jis taip pat yra demonstravęs nepalankumą Izraeliui ir priešinęsis kai kurioms vienašališkoms sankcijoms Iranui.
Tačiau Ch.Hagelis siekė palenkti įstatymų leidėjus į savo pusę, sakydamas, jog yra pasiruošęs palaikyti karinius veiksmus prieš Iraną arba kitus priešininku, jeigu tai būtų neišvengiama.
„Esu visiškai įsipareigojęs prezidento tikslui neleisti Iranui įgyti branduolinio ginklo ir, kaip jau daug kartų esu sakęs anksčiau, siekiant šio tikslo reikalinga galimybė naudotis visomis priemonėmis“, – pažymėjo jis.
