Ceremonijos beveik trims tūkstančiams žmonių, žuvusių 2001–ųjų rugsėjo 11-ąją, atminti metai iš metų beveik nesikeičia.
Niujorke, kur stovėjo Pasaulio prekybos centro dangoraižiai dvyniai, į kuriuos lygiai prieš devynerius metus rėžėsi islamo teroristų pagrobti lėktuvai, skambant gedulingai muzikai perskaitomi 2 752 čia žuvusių žmonių vardai, o tos akimirkos, kai į dangoraižius rėžėsi lėktuvai ir kai dangoraižiai sugriuvo, paminimos tylos minutėmis.
Prezidentas Barackas Obama turi dalyvauti atminimo ceremonijoje Pentagone, į kurį tą dieną prieš devynerius metus rėžėsi trečias užgrobtas lėktuvas, o viceprezidentas Josephas Bidenas (Džozefas Baidenas) turi būti Niujorke. Trečia ceremonija buvo surengta Šanksvilyje Pensilvanijoje, kur laukuose sudužo ketvirtas teroristų užgrobtas lėktuvas.
Šiemet šiuos orius ir paprastus renginius temdo ginčai dėl vieno Floridos pastoriaus grasinimo šeštadienį viešai sudeginti šimtus Korano kopijų, jei nebus atsisakyta planų netoli Pasaulio prekybos centro vietos Niujorke statyti musulmonų bendruomenės centrą, kurį daugelis nesigilindami vadina tiesiog mečete.
Pastorius Terry Jonesas penktadienį, regis, atsisakė savo ketinimų – po to, kai tai padaryti jį paragino prezidentas B.Obama, Vatikanas ir keli kiti pasaulio lyderiai, perspėję dėl Vakarų ir musulmonų santykių katastrofos.
Tačiau įtampa tebėra didelė, o T.Joneso pareiškimai garantavo, kad ginčai dėl minėto musulmonų centro atidūrė dėmesio centre.
Netrukus po oficialios ceremonijos Niujorke netoliese vyks musulmonų centro šalininkų ir priešininkų mitingai, kurie sulaužys nerašytą tabu dėl atviro rugsėjo 11-osios metinių politizavimo. Policija paskelbė užtikrinsianti, kad abiejų mitingų dalyviai būtų atskirti vieni nuo kitų.
Vos du kvartalai nuo tragedijos vietos statyti musulmonų bendruomenės centrą, kuriame būtų ir patalpa melstis, pirmasis pasiūlė Niujorko imamas Feisalas Abdul Raufas, kuris laikė tai galimybe užgydyti po rugsėjo 11-osios atakų atsivėrusias žaizdas.
Tačiau šio plano priešininkai, kuriems vadovauja dešiniosios pakraipos radijo stočių didžėjai ir politikai, išnaudojantys patriotizmo temą prieš lapkričio 2–ąją įvyksiančius Kongreso vidurio kadencijos rinkimus, kaltina imamą noru pagerbti tas atakas įvykdžiusius islamo teroristus.
Konfliktas dėl musulmonų centro ir T.Joneso planai sudeginti Koraną sukūrė tokią JAV musulmonams nepalankią atmosferą, jog B.Obama penktadienį paprašė amerikiečių „užtikrinti, kad nepradėtume puldinėti vieni kitų“.
Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ penktadienį perspėjo „nepersekioti“ JAV musulmonų ir paragino vyriausybę ginti jų teises.
T.Joneso planai šeštadienį tebebuvo neaiškūs. Tas nelabai girdėtas pastorius, kuris vadovauja mažytei, maždaug 50–ies narių evangelinei bendruomenei, tvirtino, kad jo paliaubos priklauso bent jau nuo galimybės susitikti su F.A.Raufu. Tačiau penktadienį vakare nebuvo jokių požymių, kad toks susitikimas įvyks.
Kad ir kas nutiktų, žala JAV įvaizdžiui islamiškajame pasaulyje jau galėjo būti padaryta.
Penktadienį pyktis prasiveržė Afganistane, kur tūkstančiai žmonių svaidė akmenis prie vienos mažos NATO karinės bazės.
B.Obamos gynybos sekretorius Robertas Gatesas anksčiau pats asmeniškai paskambino T.Jonesui ir pasakė, kad JAV kariai Afganistane susidurs su keršto išpuoliais, jei jis degins Koraną.
Protestai taip pat vyko Pakistane ir Indonezijoje.
Malaizijos, kur gyventojų daugumą sudaro musulmonai, premjeras Najibas Razakas perspėjo, kad ir vienintelis neapykantos aktas galėtų „įplieksti musulmonų emocijas visame pasaulyje“, o pasekmės, kaip jis nuogąstauja, „būtų labai, labai daug kainuojančios“.
