Šis balsavimas tapo smūgiu prezidentui Barackui Obamai, palaikiusiam siūlomas reformas, ir atveria kelią politinei konfrontacijai ateinančiais metais, kai baigsis svarbių informacijos rinkimo taisyklių galiojimas.
Šis balsavimas tapo smūgiu prezidentui Barackui Obamai, palaikiusiam siūlomas reformas, ir atveria kelią politinei konfrontacijai ateinančiais metais, kai baigsis svarbių informacijos rinkimo taisyklių galiojimas.
Siūlytas JAV laisvės aktas, kurį taip pat palaikė Silicio slėnio grupės ir didžiosios technologijų bendrovės, žymėjo ambicingas abiejų pagrindinių partijų veikėjų pastangas reformuoti šalies žvalgybos aparatą, kai buvęs saugumo kontraktininkas Edwardas Snowdenas paviešino vyriausybės vykdomo sekimo mastą.
Senate šis teisės aktas sulaukė daugumos palaikymo: balsai pasiskirstė 58 prieš 42 – už reformą balsavo visi, išskyrus vieną, demokratai ir keturi respublikonai. Bet šis teisės aktas neužsitikrino 60 senatorių balsų, kurie būtų leidę išvengti blokavimo taktikos.
Tame dokumente buvo numatyta apriboti NSA veiklą. Šios agentūros slaptoji programa renka didžiulius kiekius elektroninių duomenų apie niekuo dėtus JAV piliečius, mėginant atsijoti informacijos apie potencialias teroristines grėsmes.
Įvykdžius siūlomą reformą, būtų smarkiai susiaurinti NASA įgaliojimai – agentūra turėtų teisę prašyti informacijos iš mobiliojo ryšio bendrovių, tačiau tik specifiniais atvejais.
„Aišku, kad esu nusivylęs dėl šį vakarą įvykusio balsavimo, – sakė to teisės akto projektą pateikęs senatorius Patrickas Leahy. – Tačiau šis vermontietis iki kaulų smegenų neišsižadės kovos.“
Reformos šalininkai siekė užsitikrinti pažangą iki sausio, kai pradės darbą naujos sudėties kongresas, kontroliuojamas B.Obamos priešininkų respublikonų, kai „Didžioji senoji partija“ užsitikrino triuškinamą pergalę anksčiau šį mėnesį vykusiuose kadencijos vidurio rinkimuose.
Naujasis įstatymas būtų iš esmės modifikavęs Patriotinį aktą, paskubomis priimtą po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų prieš Jungtines Valstijas. Pagal naują teisės aktą planuota, kad į slaptą Užsienio žvalgybos priežiūros teismą turi būti įtraukta pilietinių teisių gynėjų grupė.
Naujasis įstatymas būtų iš esmės modifikavęs Patriotinį aktą, paskubomis priimtą po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų prieš Jungtines Valstijas.
Šiuo metu tas teismas, spręsdamas dėl teisės vykdyti sekimą, išklauso tik vyriausybės poziciją.
Planuojamoms reformoms dar vienas išbandymas tikriausiai iškils ateinančiais metais, kai ateis laikas atnaujinti Patriotinio akto 215-ąjį straipsnį, kuriame pateikiamas teisinis pagrindas masiniam metaduomenų apie mobiliojo ryšio kontaktus rinkimui.
Senato žvalgybos komitete aukščiausias pareigas užimantis respublikonas Saxby Chamblissas, kuris ateinantį mėnesį išeis į pensiją, teisino masinį duomenų rinkimą ir pabrėžė, kad amerikiečiai nėra nukentėję nuo piktnaudžiavimo ta programa.
Kalbėdamas Senate, S.Chamblissas sakė, kad nebuvo „nei vieno atvejo“, kad „kurio nors amerikiečio teisės į privatumą būtų pažeistos“.
„To tiesiog neįvyko“, – pabrėžė jis.
Būsimosios Senato respublikonų daugumos lyderis Mitchas McConnellas perspėjo, kad planuojamos reformos gali atimti iš žvalgybos agentūrų įrankius, reikalingus kovai su ekstremistais, tokiais kaip džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).
Laisvė arba saugumas
Žvalgybos komiteto pirmininkė senatorė Dianne Feinstein palaikė siūlomas reformas kaip galbūt „geriausią galimybę reformuoti metaduomenų rinkimo programą, tuo pačiu išsaugant vyriausybės gebėjimą naudoti šį įrankį, kad išvengtų teroristų atakų namuose ir užsienyje“.
Ji taip pat gyrė nuostatą dėl skaidrumo, kuri būtų leidusi „privačioms bendrovėms išsamiau pranešti, kiek kartų yra gavusios vyriausybės prašymus pateikti informaciją“.
Senatorius Ronas Wydenas, tvirtai palaikantis šias reformas, sakė esantis nusivylęs balsavimo rezultatais, bet laukiantis būsimų debatų, kurie bus visiškai vieši.
Senatorius Ronas Wydenas, tvirtai palaikantis šias reformas, sakė esantis nusivylęs balsavimo rezultatais, bet laukiantis būsimų debatų, kurie bus visiškai vieši.
„Tie, kas brangina pilietines laisves ir JAV konstituciją, neturėtų nurimti, kol įvyks tikras referendumas, kuris užbaigs šiuos nereikalingus perdėtus užmojus“, – pažymėjo jis.
Įtakingos technologijų milžinės, tokios kaip „Apple“, „Google“ ir „Microsoft“ perspėjo, kad neįvykdžius šios reformos nuogąstaujančios užsienio vyriausybės gali atšaukti milijardų dolerių vertės kontraktus su JAV bendrovėmis.
Atstovų Rūmai gegužę priėmė įstatymą, varžantį NSA teises rinkti duomenis, tačiau tik tuomet, kai tos reformos buvo smarkiai sušvelnintos, atsižvelgus į Baltųjų rūmų reikalavimą leisti plačiau interpretuoti, kokia informacija gali būti renkama.
