Demokratai, kurie balsavo vieningai, o lemiamą balsą atidavė viceprezidentė Kamala Harris, pritarė 430 mlrd. dolerių (420 mlrd. eurų) vertės išlaidų planui. Kitą savaitę iniciatyvą svarstys Atstovų Rūmai, kur tikriausiai bus priimta, o paskui teisės aktą turės pasirašyti J.Bidenas.
Plane, parengtame po sudėtingų derybų su Demokratų partijos dešiniųjų pažiūrų nariais, numatytos didžiausios JAV istorijoje investicijos į kovą su klimato kaita – 370 mlrd. dolerių (363 mlrd. eurų), kuriais siekiama iki 2030 metų 40 proc. sumažinti į atmosferą išmetamų teršalų kiekį.
J.Bidenui tai reikštų didelę pergalę įgyvendinant vieną svarbiausių jo darbotvarkės aspektų, o JAV tam tikra prasme galėtų atgauti lyderystę sprendžiant pasaulines klimato problemas.
Prezidentas pasveikino įstatymo projekto priėmimą. Jis atkreipė dėmesį į darbą, įdėtą į dokumentą, nors ir pripažino, kad ne visi yra patenkinti galutiniu rezultatu.
„Prireikė daugybės kompromisų. Darant svarbius dalykus taip būna kone visada. Atstovų Rūmai turėtų kuo greičiau priimti šį įstatymą, o aš tikiuosi jį pasirašyti“, – pareiškime nurodė J.Bidenas.
Įstatymo projektas, oficialiai vadinamas „Infliacijos mažinimo įstatymu“, buvo priimtas Senate, už jį nebalsavo nė vienas respublikonas.
Konservatyvių pažiūrų įstatymų leidėjai iniciatyvą laiko išlaidavimu, o vyriausiasis senatorius respublikonas Mitchas McConnellas apkaltino demokratus nubalsavus už tai, kad „dvigubai pablogėtų jų ekonominė katastrofa“.
„Pakeis Ameriką dešimtmečiams“
Įstatymo projekte numatyta, kad elektromobilį įsigyjantys amerikiečiai gaus iki 7,5 tūkst. dolerių (7,4 tūkst. eurų) mokesčių kreditą, taip pat 30 proc. nuolaidą, jei ant savo namų stogo įsirengs saulės baterijas.
Tačiau stambiems automobilių gamintojams atstovaujanti grupė „Alliance for Automotive Innovation“ sekmadienį pareiškė, kad dauguma automobilių neatitiktų įstatymo projekte numatytų elektromobilių mokesčių lengvatos reikalavimų, o priimtą dokumentą pavadino „praleista galimybe“.
Įstatymo projektu taip pat numatoma skirti milijonus eurų miškams apsaugoti ir išsaugoti. Pastaraisiais metais JAV miškus vis labiau niokoja gaisrai, kylantys per rekordinius karščius, mokslininkų siejamus su visuotiniu atšilimu.
Milijardų dolerių vertės mokesčių lengvatų taip pat būtų taikomos kai kurioms labiausiai aplinką teršiančioms šalies pramonės šakoms, siekiant padėti joms pereiti prie ekologiškesnių technologijų. Kai kurie liberalūs demokratai šiai priemonei labai priešinosi, bet galų gale jai pritarė po ne vieną mėnesį trukusios aklavietės.
J.Bidenas, atėjęs į Baltuosius rūmus pažadėjęs imtis plataus masto reformų, stebėjo, kaip jo viltys žlugo, o vėliau atgimė ir vėl žlugo.
Dėl trapios demokratų persvaros Senate nuosaikūs partijos nariai faktiškai įgijo veto teisę. Vienas iš pastarųjų, Vakarų Virdžinijai atstovaujantis senatorius Joe Manchinas, anksčiau pasinaudojo tokia galimybe, kad užblokuotų daug ambicingesnį J.Bideno išlaidų projektą „Build Back Better“.
Tačiau liepos pabaigoje Senato demokratų lyderiui Chuckui Schumerui pavyko pasiekti kompromisą su Vakarų Virdžinijos atstovu, kurio valstijos ekonomika yra labai priklausoma nuo anglių kasyba.
„Šis įstatymo projektas pakeis Ameriką dešimtmečiams“, – sakė Ch.Schumeras po jo priėmimo.
Tuo metu J.Manchinas per „Twitter“ parašė, kad iniciatyva „sumažins infliacinius mokesčius, keliančius tiek daug skausmo Vakarų Virdžinijos ir Amerikos šeimoms“.
Balsavimų maratonas
Šeštadienį senatoriai galiausiai pradėjo diskusijas dėl teksto, o galutinai jį patvirtino tik sekmadienį popietę.
Vėlai šeštadienį jie pradėjo dirbti pagal maratono procedūrą, leidžiančią nariams siūlyti dešimtis pakeitimų ir reikalauti balsuoti dėl kiekvieno iš jų.
Tai leido ir respublikonams, manantiems, kad J.Bideno planas yra pernelyg brangus, ir liberaliems demokratams, laikantiems jį nepakankamai plačiu, aiškiai išreikšti savo nepritarimą.
Įtakingas progresyviųjų pažiūrų senatorius Bernie Sandersas pasinaudojo šia platforma ir per vakarą pasiūlė keletą pataisų, skirtų sustiprinti socialines teisės akto nuostatas, gerokai susilpnintas per ilgas derybas.
Įstatymo projektu numatyta skirti 64 mlrd. dolerių (63 mlrd. eurų) sveikatos apsaugos iniciatyvoms ir imtis priemonių kai kuriems vaistams atpiginti. Dalis šių preparatų Jungtinėse Valstijose gali būti net 10 kartų brangesni nei kai kuriose kitose turtingose šalyse.
Vis tik progresyviojo sparno demokratams jau seniai teko atsisakyti ambicijų įvesti nemokamą ikimokyklinį ugdymą, taip pat steigti bendruomenių koledžus ir plėsti medicinines paslaugas pagyvenusiems žmonėms.
„Milijonai senjorų ir toliau turės sugedusius dantis ir neturės protezų, klausos aparatų ar akinių, kurių nusipelnė, – Senato salėje kalbėjo B.Sandersas. – Šis įstatymo projektas, savo dabartiniu pavidalu, niekaip nepadeda to išspręsti.“
Tačiau jo kolegos demokratai, trokštantys priimti teisės aktą iki lapkritį vyksiančių kadencijos vidurio rinkimų, kai ant kortos bus pastatyta Kongreso kontrolė, atmetė bet kokius teksto pakeitimus.
Siekiant kompensuoti dalį didžiulių plane numatytų išlaidų, JAV biudžeto deficitas būtų mažinamas įvedant naują 15 proc. minimalų mokestį bendrovėms, kurių pelnas siekia 1 mlrd. dolerių (980 mln. eurų) ar daugiau. Ši priemonė paveiktų kai kurias kompanijas, šiuo metu mokančias valstybei daug mažiau.
Kai kuriais skaičiavimais, naujasis mokestis per ateinantį dešimtmetį vyriausybei galėtų atnešti daugiau nei 258 mlrd. dolerių (253 mlrd. eurų) pajamų.
