Susidūrę su respublikonų, teigiančių, kad federalinė vyriausybė persistengia, blokada, valdantieji demokratai negalėjo prastumti praėjusią savaitę Atstovų Rūmuose priimtų Laisvės balsuoti akto ir Johno Lewiso balsavimo teisių akto.
„Esu nepaprastai nusivylęs, kad Senatas nepalaikė mūsų demokratijos. Esu nusivylęs, bet nesustabdytas“, – sakoma J.Bideno pareiškime, iškart po balsavimo paskelbtame socialiniuose tinkluose.
„Toliau stumsime būtinus įstatymus ir sieksime Senato procedūrinių pakeitimų, apsaugosiančių vieną pagrindinių teisių balsuoti“, – sakoma pareiškime.
Demokratai ir balsavimo teisių gynėjai siūlytas priemones vadino būtinu atsaku į respublikonų pastangas apriboti balsavimą, ypač afroamerikiečių ir ispanakalbių.
„Žinau, kad dabar ne 1965-ieji. Štai kodėl taip piktinuosi. Dabar 2022-ieji, o jie įžūliai toliau naikina balsavietes apygardose, kur gyvena ypač daug juodaodžių ir ispanakalbių“, – Senate sakė Naujajam Džersiui atstovaujantis demokratas Cory Bookeris.
„Aš to neišsigalvoju. Tai faktas“, – pridūrė jis.
Konservatyvios valstijos pastaruosius vienus metus, pasinaudodamos buvusio prezidento Donaldo Trumpo melagingais pareiškimais apie didelio masto balsų klastojimą per rinkimus, įvedė virtinę balsavimą apsunkinančių taisyklių.
Įstatymų projektais būtų buvę užtikrinta teisė balsuoti paštu, balsadėžės, kuriose balsalapius gali palikti rinkėjai, negalintys balsuoti rinkimų dieną ar išankstinio balsavimo metu, ir mažiausiai dvi savaitės išankstinio balsavimo, be to, rinkimų diena būtų buvusi paskelbta nacionaline nedarbo diena.
Projektais taip pat siekta spręsti „rinkimų machinacijas“ – partijų triuką perbraižyti apygardų ribas valdančiųjų naudai – ir reikalauta, kad valstijos su diskriminacijos istorija prieš keisdamos rinkimų įstatymus gautų federalinį leidimą.
Tačiau visi 50 Senato respublikonų balsavo prieš šias reformas ir teigė, kad apribojimai, pavyzdžiui, balsavimo paštu apribojimas ir reikalavimas identifikuoti rinkėjus, yra paprasčiausias sveikas protas.
