Lietuvos santykiai su Kinija paaštrėjo po to, kai Taivanas prieš kelias savaites paskelbė dar šią vasarą Vilniuje įsteigsiantis atstovybę atskirai nuo Kinijos. Reaguodamas Pekinas atšaukė ambasadorių ir prapliupo kaltinimais Lietuvai.
Amerikos politikai iš abiejų didžiųjų partijų – aktyvūs Taivano rėmėjai, nors energingesni – respublikonai. O tarp jų išsiskiria Teksaso valstijai Senate atstovaujantis Tedas Cruzas, jau keliskart bandęs tapti partijos kandidatu į JAV prezidentus.
-
Analitikai: Lietuva sulauks Kinijos atsako dėl Taivano atstovybės
-
Kinija pareikalavo JAV susilaikyti nuo komentarų apie Pekino ir Lietuvos diplomatinį ginčą
-
G.Nausėda: santykiai su Kinija gali būti paremti tik abipuse pagarba
-
Atšaukti traukiniai iš Kinijos būtų pirmas žingsnis. Kokie gali sekti toliau?
T.Cruzo biuras pirmadienį pranešė, kad senatorius, dirbantis Užsienio reikalų komitete, nusiuntė laišką Lietuvos ambasadorei JAV, kuriame pasveikino sprendimą pritarti Taivano siekiui atidaryti Vilniuje atstovybę.
Lietuva „toliau tvirtai remia Taivano saugumą ir klestėjimą Kinijos grasinimų bei jau įgyvendinamų keršto akcijų akivaizdoje“, rašoma laiške. Jame taip pat primenama, kad Pekinas, atšaukdamas ambasadorių iš Vilniaus, taip ES šalies narės atžvilgiu pasielgė pirmą kartą nuo 1993 metų.
„Naujų ekonominių santykių tarp Lietuvos ir Taivano vystymas, žinoma, bus naudingas abiejų šalių žmonėms. Be to, visos mūsų šalys stipresnės, kai tokie Amerikos draugai ir sąjungininkai kaip Lietuva vei Taivanas bendradarbiauja.
Lietuva, jos žmonės ir jos vyriausybė, be abejo, sulauks nuoseklaus, pikto ir rimto Kinijos komunistų partijos keršto. Amerikos žmonės ir įstatymų leidėjai Vašingtone – nesvarbu, kokioms partijoms jie priklauso – žino ir vertina kainą bei riziką, kurią prisiimate“, – rašo T.Cruzas laiške.
Kinija liepą paskelbė, kad T.Cruzui ir dar trims JAV senatoriams pradeda taikyti sankcijas. Visiems keturiems amerikiečiams, kurie garsėja kritika Pekinui, draudžiama vykti į Kiniją.
Dar gegužę T.Cruzas pristatė tris su Kinija susijusius įstatymų projektus, kurių viename buvo numatyta sankcijomis bausti kinų pareigūnus, kurie neva padėjo slėpti su koronavirusu susijusią informaciją.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį taip pat pranešė, kad kalbėjosi su JAV Senato užsienio reikalų komiteto pirmininku, demokratu Robertu Menendezu. Šis esą taip pat išreiškė paramą Lietuvai Taivano klausimu.
Galiausiai G.Landsbergiui savaitgalį paskambino ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, kuris tviteryje pats parašė, kad parėmė Vilniaus sprendimą išplėsti ryšius su Taivanu. „JAV didžiuojasi Lietuva, kuri yra viena artimiausių mūsų NATO sąjungininkių“, – rašė A.Blinkenas.
Taivanas faktiškai palaiko diplomatinius santykius su dešimtis valstybių per savo Taibėjaus atstovybes. Lietuvoje steigiama atstovybė skiriasi tuo, kad turės Taivano pavadinimą.
Beje, Kinija dar rugpjūčio viduryje pareikalavo, kad JAV susilaikytų nuo kaltinimų ir pastabų dėl Pekino santykių su kitomis valstybėmis.
„JAV padėtis ne tokia, kad galėtų rodyti pirštu ir skelbti neatsakingus pareiškimus. Raginame JAV pusę laikytis trijų bendrų Kinijos ir JAV komunikatų dėl „vienos Kinijos“ principo, kad būtų palaikomas Kinijos ir JAV santykių politinis pagrindas“, – sakoma Kinijos ambasados Vašingtone tinklalapyje paskelbtame pareiškime.
Šis pareiškimas buvo atsakas į JAV Valstybės departamento atstovo Nedo Price'o antradienį per „Twitter“ paskelbtą žinutę, kurioje rašoma, kad Jungtinės Valstijos palaiko savo sąjungininkę Lietuvą ir smerkia Kiniją dėl pastarųjų atsakomųjų veiksmų, įskaitant kinų ambasadoriaus atšaukimą iš Vilniaus ir reikalavimą, kad Lietuva atšauktų konsultacijoms savo ambasadorę iš Pekino.
